Įvairenybių skiltis

Kodėl santykiai kartais tampa „toksiškais“?

Santykių ekspertas daktaras John Gottman ir jo komanda Vašingtono universitete savo „meilės laboratorijoje“ beveik keturiasdešimt metų tyrinėjo daugiau kaip tris tūkstančius porų tarpusavio santykius. Daktaras teigia galintis 90% tikslumu nustatyti, ar pora liks kartu, ar vis dėlto pasuks skirtingais keliais. O jei peržvelgus Johno Gottmano idėjas pasirodys, jog jūsų santykiai – tikras košmaras, nenusivilkite. Jis teigia, jog galima „pataisyti“ net ir pačią prasčiausią padėtį, tereikia tik atkreipti dėmesį į pavojaus signalus ir imti keisti požiūrį į partnerį.

elizabeth-tsung-167289

 

Kartais net patys nepajaučiame, kaip mūsų santykiai tampa „toksiškais“. Gottmano institutas išskiria keturias pagrindines santykių problemas, kurias jo komanda praminė „apokalipsės raiteliu“. Pirmoji iš jų:

„Tu visada kalbi tik apie save. Tu toks savanaudis“. Jeigu nuolat kritikuosite savo partnerį, jie ims jaustis taip, lyg jūs atakuojate jo charakterį ir pačią asmenybę, o tai gali priversti juos jaustis nepilnaverčiais, bei pažeisti pasitikėjimą savimi. Nuolat kritikuoti partnerį kur kas pavojingiau, nei ramiai paaiškinti, kas jums kelia nepasitenkinimą.

„Tu esi idiotas“. Būtent šie, arba kiti panašios reikšmės epitetai yra viena pagrindinių santykių klaidų. Kodėl kartais įžeidinėjame savo antrąją pusę? Pasak John Gottman, tai vyksta dėl nuolatinių negatyvių minčių apie savo partnerį. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į tokius signalus kaip sarkazmas, pravardžiavimas, pamėgdžiojimas ir akių vartymas, kuomet jūs arba partneris bandote vienas kitam kažką pasakyti. Nors šie dalykai ir neatrodo žalingi, bei yra dažnai pasitaikantis reiškinys santykiuose, tačiau tai veda tik prie dar didesnių konfliktų.

„Tai tu kaltas/-a, kad mes visur vėluojame“. Jei vienas iš partnerių santykiuose jaučiasi nuolat atakuojamas, labai tikėtina, jog vieną dieną jo ilgai kauptos negatyvios emocijos taip pat išsilies. Tikriausiai ne vienas esame girdėję sakant, jog geriausia gynyba – puolimas. Anaiptol. Pirmiausia reikia nustoti už viską kaltinti tik partnerį. Galbūt verta apmąstyti, kuriose situacijose buvote kalti abu, arba nekaltas nė vienas?

Tylos režimas. Jeigu trys aukščiau įvardintų problemų sprendimai nepadeda, neatsiribokite nuo savo partnerio tylos siena. Jei abu imsite apsimetinėti nuolat užimtais, nusisuksite vienas nuo kito bei vengsite akistatos, norimų rezultatų nepasieksite, na, nebent padidinsite širdies pulsą iki daugiau kaip 100 dūžių per minutę ir jausitės psichologiškai sutriuškinti.

Ką daryti? Jei susiduriate bent su viena iš aukščiau išvardintų problemų, santykių ekspertas pataria atkreipti dėmesį į keturis šių problemų sprendimo būdus.

Guoskitės partneriui dėl santykių be kaltinimų. Kalbėdami apie santykių problemas bei apie savo jausmus, vietoje „tu nuolat kalbi apie save“, sakykite – „galbūt galime pakalbėti apie mano dieną?“

Pagarba. Stenkitės apie savo partnerį galvoti kuo pozityviau. Susitelkite į jo gerąsias savybes ir užuot kritikavę, pagirkite ir užuot išvadinę jį idiotu, tiesiog pasakykite – „didžiuojuosi, kaip tau pavyko išspręsti šią situaciją“. Taip paskatinsite partnerį jaustis pilnavertiškai.

Atsakomybė. Užuot kaltinę partnerį dėl to, jog, pavyzdžiui, pavėlavote į renginį, ar svarbų susitikimą, nepasitenkinimą galite išreikšti tiesiog pasakydami – „mums derėjo pasirinkti tinkamesnį laiką“. Svarbu suvokti, jog santykiuose dažniausiai kaltos būna abi pusės. Taip pat, jeigu ir nesutinkate su partneriu, suteikite jam galimybę paaiškinti ir išklausykite jį. Tai jūsų pareiga.

Savikontrolė. Jeigu nusprendėte partneriui atvirai išsakyti, kas jūsų netenkina, prieš tai bent 20 minučių skirkite savęs nuraminimui. Išeikite pasivaikščioti, paskaitykite knygą – tik tuomet grįžkite pas mylimąjį ir imkite kalbėtis. Nusiteikite su antrąja puse kalbėti ramiai bei apgalvokite, ką norite pasakyti, jog pokalbio metu neįvyktų nereikalingas emocijų protrūkis, kuris situaciją tik pablogins.

Parengė: Gintarė Remezaitė

 

Jaunimo organizacijos Klaipėdoje. Ką jos veikia mūsų labui?

Klaipėdoje veikia daugiau kaip 20 jaunimo ar su jaunimu dirbančių organizacijų. Narystė jaunimo organizacijose – tai galimybė pradėti tiesti savarankiško gyvenimo kelią ir susikurti socialinį kapitalą.

Jaunimo organizacijos nuolat veikia įgyvendindamos įvairius projektus bei socialines akcijas. Vykdydami šią veiklą, jauni žmonės gali ugdyti savo stipriąsias savybes, semtis patirties iš autoritetingų žmonių ir įgyti profesinių įgūdžių.

Reportažo autorė: Aistė Stalmokaitė. TV reportažas parengtas paskaitai „Reporterio darbas žiniasklaidoje“ (dėstytoja lekt. Edita Valinčienė, Medijų laboratorijos operatorius Vasilijus Bortnikas).

Sveika gyvensena: tik maistas ir sportas?

„Dauguma žmonių mano, kad sveika gyvensena yra tik sportas ir maistas. Tačiau norint gyventi sveikai, neužtenka tik sportuoti ir sveikai maitintis. Sveikos gyvensenos sąvoka apima puikią nuotaiką, geras mintis, žalingų įpročių atsisakymą, higienos palaikymą.“, – pasakoja reportažo autorė Kornelija Simanauskytė.

Šiame reportaže pristatoma platesnė šios sąvokos versija. Treneriai Edgaras Bušma ir Kęstutis Narbutas reportaže pasakoja ne tik apie sporto ir maisto naudą, bet ir kitus faktorius, kurie lemia sveiką gyvenseną, dalijasi savo įžvalgomis ir profesionalia nuomone.

Reportažo autorė Kornelija Simanauskytė. TV reportažas parengtas paskaitai „Reporterio darbas žiniasklaidoje“ (dėstytoja lekt. Edita Valinčienė, Medijų laboratorijos operatorius Vasilijus Bortnikas).

Teatras ar kino teatras? Prioritetai.

Reportažo Autorė Iveta Terechova. TV reportažas parengtas paskaitai „Reporterio darbas žiniasklaidoje metu“ (dėstytoja lekt. Edita Valinčienė, Medijų laboratorijos operatorius Vasilijus Bortnikas)

Studentė Iveta Terechova pasakoja: „Šią temą pasirinkau ne atsitiktinai. Ne kartą sau galvoje buvau išsikėlusi klausimą: „Kodėl žmonėsi renkasi teatrą, o ne kiną, arba atvirkščiai?“ Visuomet buvo įdomu, kiek viena ar kita vieta sulaukia lankytojų, kuo jos traukia savo žiūrovą. Atskleisti temai pasirinkau du pašnekovus: Klaipėdos miesto Dramos teatro direktorių Tomą Juočį bei Gargždų miesto kino teatro „Minija“ vadybininkę Deimantę Jurevičiūtę. Šiuos pašnekovus pasirinkau, nes pati gyvenu bei studijuoju Klaipėdos mieste, buvo ne tik įdomu, bet ir naudinga pakalbinti pašnekovus, apie Klaipėdoje ir jos rajone vykstantį kultūrinį gyvenimą.“

Į paskaitas ne tik autobusu ar automobiliu, bet ir dviračiu!

Studentai kasdien renkasi, kokiu būdu vykti į paskaitas – ar automobiliu ir garsiai klausyti muzikos, ar eiti pėstute, svajoti ir žvalgytis aplink. O gal važiuoti viešuoju transportu ir stebėti žmones. Arba dviračiu lenktyniauti pačiam su savimi, galvoti, jog šiandien atvažiuosi greičiau, nei vakar… Klaipėdos universiteto studentai pasakoja, kaip vyksta į universitetą.

Viešasis transportas – pigus variantas

„Dažniausiai į paskaitas vykstu autobusu. Kartais važiuoju ir automobiliu, jei pakeliui paveža kas nors iš draugų,“ – pasakojo Simona, III kurso Jūrų transporto logistikos technologijos studentė. Ji viešuoju transportu važinėja nuo studijų pradžios. Susisiekimas merginai patogus, o kelionė autobusu trunka apie 20-25 minutes. Simona teigia, kad išlaidos transportui mažos. Studentiškas bilietas mėnesiui kainuoja apie 5 eurus. Kitų keliavimo būdų mergina nesirenka: „Pėstute į paskaitas neinu, nes fakultetas toli, o dviračiu važiuoti būna per šalta,“ – pasakojo mergina. Studentė pridūrė, kad kartais šaltį ir lietų tenka kentėti važiuojant autobusu, ypač laukiant stotelėje.

photo-1428591501234-1ffcb0d6871f

Greičiausiai – dviračiu

III kurso Istorijos studentas Julius nuo pirmojo kurso į paskaitas keliauja dviračiu. Dažnas stebisi, tačiau vaikinui tai nė motais, Juliaus neatbaido net šaltos žiemos: „Važinėju ir žiemos periodu, tikiuosi, jog ši žiema bus tokia pati kukli, kaip ir praeitais metais.“ Vaikinas teigia, kad tai greičiausias ir naudingiausias būdas vykti į paskaitas: „Dviračiu į paskaitas atvažiuoju greičiau, nei autobusu ar automobiliu, ypač piko metu. Vykusioje akcijoje „Diena be automobilio“ buvo praktiškai įrodyta, kad mieste greičiausia transporto priemonė – dviratis. Be to, važiuodamas dviračiu prasibudinu ir pasimankštinu.“ Studentui važiuojant į paskaitas tenka įveikti 10 km, tai jam pavyksta per 30-35 minutes.

Pasak Juliaus, prasidėjus žvarbiems orams, reikia pasirūpinti apranga: „Rytais jau šalta, todėl važiuoju su pirštinėmis, skarėle ar kepure, kai didesnis vėjas.“ Studentas pridūrė, kad įvairūs potyriai, gražūs vaizdiniai važiuojant dviračiu bei žmonės, propaguojantys sveiką gyvenseną, labai motyvuoja. „Praėjusią vasarą nuomavau dviračius. Mačiau įvairaus amžiaus sportuojančius žmones, palaikančius sveiką gyvenseną net per lietų! Su šypsena stebėdavau, kaip tėvas atkakliai ir kantriai mokino mažą vaiką važiuoti dviračiu. Ateidavo ir garbaus amžiaus porų, kurios pasakodavo, kad paskutinį kartą dviračiu važiavo prieš 20-30 metų ir norėdavo šį malonumą prisiminti iš naujo.“

photo-1440614260594-46a6c82e8f4c

Ketvirti metai tik automobiliu

„Į paskaitas važinėju automobiliu, dar nėra buvę dienos, kad atvykčiau į universitetą kita transporto priemone“, – pasakojo IV kurso žurnalistikos studentė Daumantė. Studentė pasakojo, kad gyvena netoli universiteto, tačiau renkasi automobilį, nes susisiekimas nepatogus ir dažniausiai po paskaitų nevažiuoja namo: „Po paskaitų dažnai turiu įvairiausių reikalų mieste. Nors universitetas visai čia pat, užtrunku tik apie 10 minučių, susisiekimas viešuoju transportu – man nepatogus.“ Studentė niekada nebuvo susimąsčiusi, kiek išleidžia važiuodama į paskaitas, nes automobilis skirtas ne tik važinėti į paskaitas, bet laisvalaikiui ir įvairiems darbams atlikti.

photo-1431223768934-5f53d42100b2

Parengė – Emilija Masnikaitė, ketvirto kurso Žurnalistikos proramos studentė