Klaipėdos universitete

Atviros durys Menų akademijoje

Trečio kurso žurnalistikos studentų parengtas siužetas apie Klaipėdos universiteto Menų akademijoje vykusias atvirų durų dienas.

Uostamiestyje apginta pirmoji jungtinės vadybos krypties daktaro disertacija

Vasario 17-oji Klaipėdos universitetui tapo istorinė diena – doktorantė Jurgita Paužuolienė sėkmingai apgynė mokslinį darbą tema „Organizacinės kultūros vertinimas socialiai atsakingose organizacijose“. Disertacijos autorė tapo pirmąja mokslininke Klaipėdoje apsigynusia vadybos krypties daktaro laipsnį jungtinėje šios krypties gynimo taryboje.

Doktorantė nuosekliai ir tikslingai atskleidė bei pagrindė organizacinės kultūros vertinimo svarbą socialiai atsakingų organizacijų kontekste. Disertacijoje išnagrinėti organizacinės kultūros vertinimo teoriniai ir praktiniai aspektai, atskleistos organizacinės kultūros ir įmonių socialinės atsakomybės sąsajos. Sukurtas ir pagrįstas diagnostinis instrumentas, kurį pritaikius atliktas išsamus organizacinės kultūros vertinimo tyrimas socialiai atsakingose organizacijoje.

foto-gintauto-virkecio

Doktorantė Jurgita Paužuolienė ir jungtinė gynimo komisija. Nuotr. Gintauto Virkečio

Gynimo posėdžio dalyviai kalbėdami apie disertacinį tyrimą, pažymėjo jo brandumą, pagrįstumą ir neabejotiną reikšmingumą. „Ši disertacija svarbi ne tik moksliniu, bet ir taikomuoju pobūdžiu, nes sukurta organizacinės kultūros vertinimo metodika, kuri gali būti taikoma socialiai atsakingose organizacijose. Šiuo moksliniu darbu yra paneigiamas jau kurį laiką valdžios formuojamas nusiteikimas menkinti humanitarinius ir socialinius mokslus. Tyrimu nustatyta, kad socialiai atsakingose organizacijose yra kryptingiau formuojama organizacinė kultūra. Tai sudaro geresnes darbo sąlygas, padeda darbuotojams geriau dirbti, jaustis organizacijos šeimininkais, džiaugtis geresniais santykiais su kolegomis bei vadovais. Tai dar kartą patvirtina vadybos mokslo svarbą ne tik teoriniu, bet ir taikomuoju pobūdžiu. Tyrime dalyvavusios kelios organizacijos jau pasinaudojo pateiktais pasiūlymais, kaip gerinti organizacinę kultūrą.“, – kalbėjo prof. dr. Ligita Šimanskienė.

Paužuolienė mokslinį darbą gynėsi viešame doktorantūros posėdyje. Gynimo procedūroje dalyvavo doktorantės mokslinė vadovė L. Šimanskienė, disertacijos gynimo tarybos nariai: pirmininkas prof. habil. dr. Julius Ramanauskas (Klaipėdos universitetas), prof. dr. Irena Bakanauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Rima Žitkienė (Mykolo Romerio universitetas), prof. dr. Rimantas Stašys (Klaipėdos universitetas), prof. habil. dr. Tatjana Muravska (Latvijos universitetas), Klaipėdos universiteto bendruomenės nariai ir svečiai.

Po sėkmingo gynimo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedros kolektyvas padovanojo doktorantei daug šypsenų sukėlusį simbolinį baltą daktaro chalatą bei dailų pirmąjį daktarės rašiklį su autoriniu antspaudu.

Darbo vadovė L. Šimanskienė džiaugėsi sėkmingu disertacijos gynimu ir gyrė doktorantę: „Jurgita puiki jauna mokslininkė, pasižyminti gebėjimais analizuoti organizacijose vykstančius vadybinius procesus. Matyt, todėl moksliniams tyrimams ir pasirinko temą apie vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą socialiai atsakingose organizacijose. Be to, ji ne tik gabi mokslininkė, bet ir puiki dviejų sūnelių mama.“

Pati doktorantė teigė, kad tikrai nebuvo lengva suderinti doktorantūrą su mažamečių vaikų auginimu. Tačiau pabrėžė, kad labai svarbu mokėti planuoti savo laiką. Išsikėlusi sau aiškų tikslą, kryptingai jo siekė ir visada rasdavo kokybiško laiko skaityti, analizuoti ir rašyti mokslinį darbą. J. Paužuolienė padėkojo savo darbo vadovei L. Šimanskienei už paramą, pagalbą ir supratingumą, savo šeimai ir kolegoms – už palaikymą ir pagalbą, komisijai – už pateiktas pastabas ir rekomendacijas.

Jungtinės doktorantūros teisė vadybos mokslo srityje Klaipėdos universitetui kartu su administruojančiu Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Mykolo Romerio universitetu ir Šiaulių universitetu suteikta 2011 m. birželio 8 d. LR Švietimo ir mokslo ministro.

Parengė Rita Skirpstaitė

Įteiktas 6000-asis diplomas

Studentai kuria inovacijas

Klaipėdos universiteto magistrantai pristatė net aštuonis naujus inovacinius projektus. Idėjų kūrėjai nustebino susirinkusius savo sumanymais: degalai į namus, virtualus gestų kalbos vertėjas, žuvies atitirpinimo sistema, baldų gamyba iš antrinių žaliavų ir kiti ne ką mažiau įdomūs ir originalūs projektai.

pranese%cc%87jai-ir-projektu%cc%a8-vertinimo-komisija

Pranešėjai ir projektų vertinimo komisija. Nuotr. Ritos Skirpstaitės.

Klaipėdos universitete Socialinių mokslų fakultete vykusiame renginyje savo inovacinius projektus išsamiai pristatė Inovacijų vadybos ir technologijų studentai: L.Martinkutė, M.Baublienė, M.Jokubauskas, V.Lekavičiūtė, G.Margienė, G.Sriebaliūtė, E.Sudeikis bei A.Vibikas. Pranešėjai pateikė ne tik naujas idėjas, tačiau ir apskaičiavo jų įgyvendinimo galimybes, rizikas, galimą pelną, reikalingos darbuotojų komandos sudėtį ir kt.

Inovacinių projektų renginio metu dalyviai išgirdo idėjas:

  • kaip per kelias minutes internetu susidaryti individualų kelionės maršrutą;
  • kaip efektyviai palengvinti kurčiųjų gyvenimą, kuriant hologramines apyrankes – virtualius vertėjus;
  • kaip sumažinti mažamečių vaikų pasimetimo prekybos centre riziką;
  • kaip papildyti automobilio baką degalais neišvažiavus iš namų;
  • kaip kurti patogius, išskirtinio dizaino baldus, naudojant antrines žaliavas, pvz., automobilių padangas;
  • kaip patobulinti žuvies atitirpinimo įrengimus, padvigubinant gamybos apimtis ir išlaikant kokybę;
  • kaip per kelias valandas pristatyti klientui pakaitinę žemės ūkio technikos detalę, minimalizuojant dėl gedimo patiriamus nuostolius;
  • kaip nebesukti galvos ir atvažiavus į senamiestį žinoti, kuri automobilio parkavimo vieta yra laisva ir laukia Tavęs atvykstančio.
renginio-organizatorius-prof-doc-dr-julius-ramanauskas

Renginio organizatorius prof. doc. dr. Julius Ramanauskas. Nuotr. prof. dr. R. Stašio

Prof. habil. dr. Julius Ramanauskas teigia, kad studentai tik patys kurdami ir mokydami kitus, geriausiai atsimena ir įsisavina žinias. Todėl jis ir paragino studentus kurti naujas idėjas ir suorganizavo šį renginį. Renginio pabaigoje visus, idėjas pristačiusius studentus, profesorius apdovanojo knygomis ir linkėjo inovacijų ir asmeniniame gyvenime.

KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas džiaugėsi savo studentų darbais ir teigė: „Netiesa kaip dainuojama vienoje dainoje „kas paprasta – viskas jau atrasta“. Nieko panašaus. Yra daugybė dalykų, kuriuos dar galima atrasti, racionalizuoti, pakeisti, paspartinti. Tokie projektai paskatina žmogų žiūrėti, o ką čia galiu patobulinti, o ką galiu pakeisti šioje situacijose, kaip inovatyviau panaudoti laiką, medžiagas, kokias inovacijas galima pritaikyti. O šiaip visi išradimai tai gimsta iš tingėjimo. Kai žmogus tingi kažką daryti, jis galvoja, kaip čia padarius lengviau. Tad linkiu visiems kartais truputį ir patingėti, kad kiltų dar daugiau inovatyvių idėjų.“ , – linkėjo KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas.

Bendraukime tarpusavyje visi, dalinkimės mintimis ir idėjomis. Lietuva maža, o Pasaulis didelis, tad ir darbo užteks visiems! Turėkite savo sėkmės formulę, kurią kiekvienas galite susikurti pats: ,,Idėja + Tikslas + Optimizmas + Komanda + Bendras Darbas ir Sėkmė bus!“, – kalbėjo prof. doc. dr. V. J. Žilinskas.

Taip pat profesorius, saugojant savo intelektinę nuosavybę, paragino studentus būti budriaisir laiku užpatentuoti savo inovacines idėjas. 

Parengė Rita Skirpstaitė.

Viso, magistrantai!

Dažniausiai kalbame ir rašome apie pirmakursius, bakalauro studijų programų studentus, absolventus… Tačiau kaip gyvena magistrantūros studijų studentai? Paskaitos jiems vyko vakarais, todėl neteko su jais susidurti koridoriuose akis į akį. Sausio 11-oji šešiems Medijų ir komunikacijos magistrantūros studentams buvo lemtinga diena. 222 auditorijoje vyko viešas magistro darbų gynimas. Studentus vertino ir komisijoje dalyvavo: fakulteto dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas, Doc. dr. Daiva Sirtautienė, lekt. dr. Rosita Vaičiulė, lekt. dr. Janina Pupelienė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Klaipėdos skyriaus pirmininkė Jolanta Beniušytė. Po gynimo, kol komisija aptarinėjo studentų darbus ir sprendė galutinius darbų įvertinimus, trys magistrantūros studentės – Inga, Raminta ir Žaneta – noriai pasakojo apie studijų metus ir ateities planus.

Neužteko bakalauro

„Dirbau ir iki šiol dirbu žurnaliste, tačiau turint pedagoginį išsilavinimą ir norint pradėti profesionaliai rašyti – ne visada tai gali pavykti,“ – pasakojo Žaneta. Kadangi studentė darbe administravo internetinį tinklapį, rašė straipsnius, nusprendė savo žinias pagilinti ir pasirinko Medijų ir komunikacijos magistrantūros studijas.

Jos bendrakursė Raminta yra įgijusi aukštąjį istorijos išsilavinimą. Pasak merginos, norint būti geru specialistu, iš pradžių reikia rinktis konkrečią sritį ir tik po to linkti į žurnalistiką: „Prieš tai dirbau „Panevėžio balse“, man redaktorė pasiūlė bakalauro studijas pasirinkti tokias, kurios sutvirtintų mano žinias, gautas mokykloje. Todėl pasirinkau istoriją ir ieškojau, kaip galėčiau prisiliesti prie žurnalistikos, nes ji visada mane traukė.“ Tačiau ilgai studijavusi ir dirbusi Raminta suprato, kad nuolatinių žurnalistikos studijų nebenori, todėl nusprendė stoti į magistrantūrą: „Šiandien medijų svarba stipriai išaugo. Supratau, kad medijos ir komunikacija yra kur kas platesnė sritis nei žurnalistika,“ – tęsė studentė.

O Inga Viešojo administravimo išsilavinimą įgijo tame pačiame Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete, tačiau mergina nenorėjo sustoti, ieškojo naujų išbandymų: „Norėčiau būti universalesnė specialistė, todėl ir pasirinkau magistrantūros studijas. Pamačiau, kad visai šalia esančios viešojo administravimo ir komunikacijos katedros dirba visiškai kitaip, žmonės visiškai skirtingi.“ – stebėjosi mergina.

dekanas-prof-dr-antanas-bucinskas-2

Būti studentu sudėtinga

Studentės Ingos magistrantūros studijos prasidėjo su sunkumais: „Vienu metu pradėjau dirbti naujame darbe ir mokytis dalyką, su kuriuo nebuvo tekę susidurti. Tačiau po kurio laiko pripratau ir įsivažiavau į šį darbo ir studijų ritmą.“ Tačiau studentės laukė ir antrasis išbandymas – magistro darbo rašymas. „Sunkiausia buvo sugalvoti, ką rašyti ir kaip viską pateikti. Apmąstymai ir idėjos realizavimas truko kone pusę metų“, – pasakojo Inga.

Studentei antrino kolegė Žaneta, kuriai per tuos metus taip pat didžiausias išbandymas buvo suderinti darbą, mokslus ir šeimyninį gyvenimą. „Praėjusiais metais aš kartu su vaiku buvome pirmokai. Aš pirmoje magistrantūros studijų pakopoje, o vaikas – pirmokas mokykloje. Mudu net kartu vakarais ruošdavome pamokas“, – besijuokdama pasakojo Žaneta.

O štai studentė Raminta studijas prisimena su džiaugsmu: „Daug nuostabių patyrimų buvo studijų laikotarpiu. Įgijau naujų žinių, visiškai kitaip pažvelgiau į komunikaciją. Ypač įstrigo paskaitos pas dėstytoją Rositą Vaičiulę, kai sakėme viešas kalbas, mus filmavo, o po to save analizavome. Tai buvo puiki galimybė išlįsti iš savo kiauto.“ Studentė pridūrė, kad šios studijos padėjo tobulinti bendravimą. Tačiau aktyviai merginai neužteko Klaipėdos universiteto ir ji save išbandė Norvegijoje, Voldos universitete: „Į Norvegiją išvykau pagal Erasmus mainų programą. Pasirinkau studijas – Fotografija medijose, įgijau papildomų žinių. Dabar galiu ne tik rašyti, bet ir fotografuoti – dirbti už du“, – pasakojo Raminta.

O kas toliau…?

„Ieškosiu darbo, – savo ateities planus atkleidė Raminta, – kitų studijų tikrai nebeplanuoju. Jau studijavau 7-erius metus, mokslų prisiragavau sočiai. Dabar ieškosiu darbo europiniu mastu, aišku, norėtųsi darbą gauti Lietuvoje, bet nežinia kaip bus.“

Apie poilsį pabaigus magistrantūros studijas prasitarė Inga: „Oi… Reikia pailsėti ir susivokti, ką toliau norėčiau daryti, – atsidūsta studentė, – o toliau bus matyti, gal stosiu į doktorantūrą, negaliu sakyti, kad nebestudijuosiu, juk prietarai dažnai išsipildo.“

Ingos bendrakursė Žaneta džiaugiasi, kad pagaliau atėjo ta akimirka, kai nebereikia rūpintis mokslais ir galima atsipūsti. Studentė kolkas mokslams sako „Ne“. Įgytas žinias norėtų pritaikyti praktikoje: „Šiuo metu norėčiau išbandyti įsisavintas žinias, vis dėlto darbdavys žiūri į tavo gabumus, o ne į diplomą ar jų kiekį.“

Medijų ir komunikacijos magistrantūros studijų studentai jau įveikė antrą aukštųjų studijų etapą. Visi studentai buvo įvertinti teigiamai, belieka pasidžiaugti ir palinkėti Jums kuo didžiausios sėkmės ateityje. Pritaikykite tai, ką išmokote, pagaliau atėjo laikas skinti saldžius vaisius. Sėkmės!

Parengė: Emilija Masnikaitė