Nelygybės mažinimas. Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centras

Darbas parengtas studijuojant Televizijos ir radijo montažą. Autorė – 2 kurso žurnalistikos studentė Marija Vilkaitė. Operatorius Vasilijus Bortnikas.

NUSIIMKIME JUODUS AKINIUS – LAIŠKAS PLUNKSNOS BROLIAMS

RITA SKIRPSTAITĖ

Pasaulis nudabintas daugybės spalvų ir jame surasti galime įvairių atspalvių. Tik klausimas, mielieji plunksnos broliai, kokių spalvų šiandien ieškome? Apsidarius žiniasklaidos srautuose ima krėsti šiurpas nuo kriminalų, skleidžiamo purvo, nuo nuolatinių problemų ir negerovių. Atrodo nieko gero pas mus nebevyksta, nes norint paskaityti gerą, įdomų straipsnį, kuris nebaugintų, o suteiktų teigiamos informacijos ir būtų naudingas, jau tenka gerai paieškoti. Ir jei situacija nesikeis, turbūt greitai šioms paieškoms pradėsime naudoti padidinamąjį stiklą.

thomas-martinsen-2443

Nesakau, kad reikia negvildenti problemų, nerašyti neigiamybių, bet gal reiktų apsidairyti aplink ir bent pabandyti surasti daugiau pozityvių, gražių dalykų. Tai nereiškia, kad reikia gyventi užsidėjus rožinius akinius, bet tai reiškia, kad jau laikas būtų nusiimti juodus. Bet kurioje situacijoje išsirinkus neigiamas detales ir jas išplėtojus, visa situacija ima atrodyti nepalanki. Tai slegia ir tuomet viską, kas aplink, imame matyti tarsi pro akinius su specialiais stiklais, nepraleidžiančiais jokios teigiamos informacijos. Ir tas ryškiai matoma šiuolaikinėje žiniasklaidoje. Neigiama informacija sklinda iš visų pusių, o juk neigiami dalykai žmogaus pasąmonėje įsirašo tris kartus stipriau. Todėl nereikia stebėtis, kodėl visi pikti, paniurę, kodėl mano, kad gyvenimas blogas, kad viskas negerai…

Norisi šaukti, žmonės, atsimerkite! Negi nematote į ką virsta mūsų visuomenė? Juk mes, žiniasklaidos atstovai, formuojame žmonių nuomonę. Tiek daug aplink gražių dalykų, negi sunku apsidairyti ir juos skleisti? Liūdna, kad žiniasklaida verslu pavirto… Svarbiausia tapo skleisi kraupias, šiurpinančias žinias, kad kuo daugiau žmonių skaitytų, kad kuo daugiau pasisemtų negatyvo ir dar papasakotų būriui žmonių, nes juk tokios istorijos uždirba daugiausia!

Pasirodžius pasiūlymui žiniasklaidoje informaciją skelbti perpus: gerą ir blogą, jei atvirai nudžiugau… Pagalvojau: „Pagaliau, ačiū Dievui, kažkas susiprotėjo!“ Aišku, galbūt tai nėra pats geriausias variantas, bet kažką daryti jau yra būtina. Ir nors ši pataisa buvo atšaukta, labai tikiuosi, kad bent truputį atkreipė žurnalistų dėmesį.

Nors pasiūlius pataisą, kad teigiamos ir neigiamos informacijos srautai žiniasklaidoje užimtų tokią pačią dalį, didžioji dalis žurnalistų taip pradėjo aktyviai smerkti, protestuoti ir pan: „Nori mus paversti valdžios atstovais spaudoje, nors žurnalistikos paskirtis yra kelti, rodyti negeroves, būti visuomenės „sanitaru“, kad trūkumai būtų šalinami, piliečių problemos sprendžiamos“ – komentavo viena žinomų Klaipėdos žurnalisčių. Įsiskaitykite į kolegės parašymą, kokia jos teigimu yra žurnalistikos paskirtis? Jei žmogus apibūdindamas paskirtį įvardina tik problemas, negeroves ir trūkumus, tai savaime suprantama, kad daugiausia apie tai ir rašo. Ar mes jau patys esame taip įsisukę ir susikoncentravę ieškoti blogybių ir neigiamų dalykų, kad mintis, jog jų galėtų būti tik pusė taip šokiruoja? Jei jau visuomenė ir valdžia mato, kad neigiamos informacijos srautas per didelis, tai gal reiktų mums susivokti. Ir užuot rėkavus, kad pažeidžiama žiniasklaidos laisvė, pamąstyti, ar nepažeidžia pati žiniasklaida žmogaus teisių ir laisvių nuolat brukdama žmonėms neigiamybes?

Mane šiurpina mūsų profesijos atstovų abejingumas, nesuvokimas, kokią didžiulę įtaką jie daro visuomenei. Juk mes esame ketvirtoji valdžia. Mes darome įtaką žmonėms, jų gyvenimams. Būtent tą suvokdama pasirinkau žurnalistės kelią. Noriu padėti pamatyti žmonėms tai, ko jie nemato, pranešti apie tai, ko negirdėjo. Tačiau prisiimu atsakomybę, suprasdama, kad kiekvienas mano parašytas ar pasakytas žodis gali paveikti kito žmogaus gyvenimą. Ir labai raginu visus tą suprasti ir atsakingai rašyti, kurti, kalbėti… Pamatyti, kad aplink mus kasdien nutinka daugybė gerų ir gražių dalykų, kuriais galime pasidalinti su kitais. Tad kurkime gražesnę visuomenę, ieškokime gėrio, būkime žinių nešėjai, kurie dovanoja visuomenei ir geras žinias. Pradėkime nuo savęs ir paskui mus paseks visi kiti…

Atviros durys Menų akademijoje

Trečio kurso žurnalistikos studentų parengtas siužetas apie Klaipėdos universiteto Menų akademijoje vykusias atvirų durų dienas.

Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“ po įtemptos kovos finalo serijoje dar kartą nugalėjo Marijampolės “Sūduva-Mantinga”

Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“ užtikrintai pradėjo susitikimą ir galingai jį pabaigė. Taip galima apibūdinti vakar vykusias rungtynes Klaipėdoje. Uostamiesčio krepšininkai greitai susikrovę dviženklį, 18-os taškų pranašumą, trečiajame kėlinyje spėjo jį iššvaistyti, bet susikaupę ketvirtajame kėlinyje tiesiog dominavo ir varžovams įmetė 34 taškus, o finale iškovojo antrąją pergalę.

Rungtynės prasidėjo apylygiai, komandos apsikeitė keliais taikliais metimais, bet įpusėjus kėlinukui prabilo Klaipėdos komandos snaiperiai, o uostamiesčio krepšininkai ketvirtį užbaigė 16:4. „Nafta-Uni-Akvaservis“ buvo pasirengę savo varžovus „palaidoti” jau antrajame kėlinyje, kuomet susikrovė rekordinę 18-os taškų persvarą, bet vis dėlto čempionai nebūtų čempionais ir taip lengvai kapituliuoti nesirengė – prieš ilgąją pertrauką sumažino deficitą iki 12-os taškų.

17879837_10150917958159956_4431383761522603091_o

Nuotr. K. Bakūno

Trečiasis kėlinys Klaipėdos krepšininkams buvo prasčiausias, kurį jie pralaimėjo 13-os taškų skirtumu (14:27). Uostamiesčio ekipa strigo suvalkiečių zoninėje gynyboje, o pastarieji pamažu tirpdė Klaipėdos komandos pranašumą. Po taiklaus Ryčio Juknevičiaus tritaškio trečiojo kėlinio paskutinėmis sekundėmis „Nafta-Uni-Akvaservis“ ekipos sirgaliai su nerimu laukė ketvirtojo kėlinio pradžios, nes iš turėtos 18-os taškų persvaros, Klaipėdos komandai neliko nieko. Vis dėlto, uraganinį puolimą demonstravę uostamiesčio krepšininkai ketvirtajame kėlinyje paliko savo varžovus už nugaros ir atgal nebesigręžiojo. Vedami savo kapitono, Viktoro Chodosovskio, kuris tik prieš kelias dienas pasveiko po plaučių uždegimo, klaipėdiškiai galingai užbaigė rungtynes ir serijoje iki 4 pergalių išsiveržė į priekį 2:0.

Pagrindinis Klaipėdos ekipos pergalės ingridientas ko gero buvo tritaškių pataikymas. Per visą sezoną metę 34% tikslumu, šios dienos rungtynėse tą darė beveik dvigubai -62%.

„Mes dabar laimime 2-0, bet nėra jokios Euforijos. Mes puikiai suprantame, kokia yra Marijampolės komanda. Gali vieną dieną prieš juos laimėti, o kitą – gauti 30 taškų. Reikia 100 proc. koncentracijos. Visi jų žaidėjai – aukšto lygio, superinė komanda, todėl darome, ką galime. Mums kol kas geriau sekasi, bet viskas gali apsiversti“, – sakė V. Chodosovskis, „Nafta-Uni-Akvaservis“ kapitonas.

Parengė: Rokas Misevičius

 

Kodėl santykiai kartais tampa „toksiškais“?

Santykių ekspertas daktaras John Gottman ir jo komanda Vašingtono universitete savo „meilės laboratorijoje“ beveik keturiasdešimt metų tyrinėjo daugiau kaip tris tūkstančius porų tarpusavio santykius. Daktaras teigia galintis 90% tikslumu nustatyti, ar pora liks kartu, ar vis dėlto pasuks skirtingais keliais. O jei peržvelgus Johno Gottmano idėjas pasirodys, jog jūsų santykiai – tikras košmaras, nenusivilkite. Jis teigia, jog galima „pataisyti“ net ir pačią prasčiausią padėtį, tereikia tik atkreipti dėmesį į pavojaus signalus ir imti keisti požiūrį į partnerį.

elizabeth-tsung-167289

 

Kartais net patys nepajaučiame, kaip mūsų santykiai tampa „toksiškais“. Gottmano institutas išskiria keturias pagrindines santykių problemas, kurias jo komanda praminė „apokalipsės raiteliu“. Pirmoji iš jų:

„Tu visada kalbi tik apie save. Tu toks savanaudis“. Jeigu nuolat kritikuosite savo partnerį, jie ims jaustis taip, lyg jūs atakuojate jo charakterį ir pačią asmenybę, o tai gali priversti juos jaustis nepilnaverčiais, bei pažeisti pasitikėjimą savimi. Nuolat kritikuoti partnerį kur kas pavojingiau, nei ramiai paaiškinti, kas jums kelia nepasitenkinimą.

„Tu esi idiotas“. Būtent šie, arba kiti panašios reikšmės epitetai yra viena pagrindinių santykių klaidų. Kodėl kartais įžeidinėjame savo antrąją pusę? Pasak John Gottman, tai vyksta dėl nuolatinių negatyvių minčių apie savo partnerį. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į tokius signalus kaip sarkazmas, pravardžiavimas, pamėgdžiojimas ir akių vartymas, kuomet jūs arba partneris bandote vienas kitam kažką pasakyti. Nors šie dalykai ir neatrodo žalingi, bei yra dažnai pasitaikantis reiškinys santykiuose, tačiau tai veda tik prie dar didesnių konfliktų.

„Tai tu kaltas/-a, kad mes visur vėluojame“. Jei vienas iš partnerių santykiuose jaučiasi nuolat atakuojamas, labai tikėtina, jog vieną dieną jo ilgai kauptos negatyvios emocijos taip pat išsilies. Tikriausiai ne vienas esame girdėję sakant, jog geriausia gynyba – puolimas. Anaiptol. Pirmiausia reikia nustoti už viską kaltinti tik partnerį. Galbūt verta apmąstyti, kuriose situacijose buvote kalti abu, arba nekaltas nė vienas?

Tylos režimas. Jeigu trys aukščiau įvardintų problemų sprendimai nepadeda, neatsiribokite nuo savo partnerio tylos siena. Jei abu imsite apsimetinėti nuolat užimtais, nusisuksite vienas nuo kito bei vengsite akistatos, norimų rezultatų nepasieksite, na, nebent padidinsite širdies pulsą iki daugiau kaip 100 dūžių per minutę ir jausitės psichologiškai sutriuškinti.

Ką daryti? Jei susiduriate bent su viena iš aukščiau išvardintų problemų, santykių ekspertas pataria atkreipti dėmesį į keturis šių problemų sprendimo būdus.

Guoskitės partneriui dėl santykių be kaltinimų. Kalbėdami apie santykių problemas bei apie savo jausmus, vietoje „tu nuolat kalbi apie save“, sakykite – „galbūt galime pakalbėti apie mano dieną?“

Pagarba. Stenkitės apie savo partnerį galvoti kuo pozityviau. Susitelkite į jo gerąsias savybes ir užuot kritikavę, pagirkite ir užuot išvadinę jį idiotu, tiesiog pasakykite – „didžiuojuosi, kaip tau pavyko išspręsti šią situaciją“. Taip paskatinsite partnerį jaustis pilnavertiškai.

Atsakomybė. Užuot kaltinę partnerį dėl to, jog, pavyzdžiui, pavėlavote į renginį, ar svarbų susitikimą, nepasitenkinimą galite išreikšti tiesiog pasakydami – „mums derėjo pasirinkti tinkamesnį laiką“. Svarbu suvokti, jog santykiuose dažniausiai kaltos būna abi pusės. Taip pat, jeigu ir nesutinkate su partneriu, suteikite jam galimybę paaiškinti ir išklausykite jį. Tai jūsų pareiga.

Savikontrolė. Jeigu nusprendėte partneriui atvirai išsakyti, kas jūsų netenkina, prieš tai bent 20 minučių skirkite savęs nuraminimui. Išeikite pasivaikščioti, paskaitykite knygą – tik tuomet grįžkite pas mylimąjį ir imkite kalbėtis. Nusiteikite su antrąja puse kalbėti ramiai bei apgalvokite, ką norite pasakyti, jog pokalbio metu neįvyktų nereikalingas emocijų protrūkis, kuris situaciją tik pablogins.

Parengė: Gintarė Remezaitė