Gyventi, dirbti ir kurti Klaipėdai


Dažnai girdime sėkmingas lietuvių emigrantų istorijas, tačiau itin retai sužinome, jog kažkas sugrįžo namo. Dažnas sako, jog Klaipėda – mažai potencialo turintis miestas. O jei pradėsime kalbėti apie pragyvenimą Lietuvoje, tai rasime mažai pozityvo. Tokių stereotipų išgirstame kasdien. Tačiau Mindaugas Savickas, 6 metus gyvenęs Nyderlanduose ir ten įgijęs architektūros magistrą, jau trejus metus gyvena gimtojoje Klaipėdoje.

– Papasakok, ką šiuo metu veiki Klaipėdoje?
– Esu UAB „Tau projektai“ įmonės direktorius ir architektas. Mūsų įmonė užsiima architektūrinių koncepcijų kūrimu bei atlieka projektavimo darbus visuomeniniams, komerciniams ir gyvenamiesiems pastatams. Taip pat teikiame konsultacijas dėl investavimo į nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje. Esu atsakingas už visą įmonės veiklą.

– Esi architektas ir įmonės vadovas – viskas viename?
– Mes ir grindis plaunamės patys (šypsosi). Žinoma, yra sudėtinga viską aprėpti, bet džiaugiuosi, kad esu ne vienas ir turiu ambicingų bendraminčių. Mes dirbame kaip komanda.

foto

– Kas tave paskatino grįžti į Klaipėdą?
– Miestai, kurie yra prie vandens, o ypač prie jūros mane visada žavėjo. Klaipėda yra dvilypė: uostas ir miestas. Daug įdomių ir gražių dalykų vyksta, kai tos dvi pusės bendradarbiauja. Pavyzdžiui, Danės skvere esantis fontanas, yra uosto dovana miestui ir visi klaipėdiečiai jį pamilo. Bet svarbu tai, kad miestas nepasiduotų išnaudojamas, nes šiandien vyksta būtent taip, jog miestas pasiduoda – yra atimamos žemės iš Klaipėdos, o tai yra negerai. Dėl to bandome kovoti, rašome laiškus prezidentei ir ministrams.

– Net prezidentei?
– Taip. Čia nieko wow nėra, kiekvienas gali tai padaryti. Mes esame ir B. Obamai išsiuntę laišką, kad palaikintų mūsų facebook‘o puslapį. Vienas jo like, galėtų mums labai padėti. (juokiasi)

– Tai ar sulaukėte like?
– Nesulaukėme, atsakymą gavome, bet matyt jo asmeniškai nepasiekė mūsų laiškas.

– Bandykite rašyti Trumpui.
– Taip, kodėl ne? Mes nebijome rašyti tokiems žmonėms, ne tik like prašome, bet ir skundus rašome. Pavyzdžiui, kai kurie iš Lietuvos ministrų yra geranoriškai nusiteikę, tačiau, kaip jie spręs problemas, jei nežinos, ko mes tiksliai norime. Džiugu, kad ir Klaipėdos savivaldybėje atsiranda naujų žmonių, kuriems parašius, iškart yra gaunamas atsakymas.

– Nemanai, kad Nyderlanduose būtų daugiau perspektyvų?
– Finansiškai Nyderlanduose geriau, architektas ten yra vertinamas, atsižvelgiama į jo nuomonę. Kalbant apie kūrybą, visada norisi įdėti širdį. Kurdamas visad galvoju apie tai, kas gaus mano darbą. Nyderlanduose būdavo sunku kurti, nes nepažinodavai žmogaus, jo mąstymo, o lietuvius gali lengviau nuspėti, kas jiems patiks ir ko jiems reikia. Dar vienas dalykas, kurį supratau, kad ar ten, ar čia, iššūkių kūrybai atrasi tiek pat. Pastebėjau, kad lietuviai nemėgsta kelti sau iššūkių, einant darbintis klausia – kiek mokėsi. Aš atvirkščiai – visada klausdavau, kiek pats galiu užsidirbti ir kokį indėlį galiu nešti įmonei. Tai tik požiūrio reikalas.

– Ar nepagalvojate, jog per daug išsikėlėte įmonės kartelę?
– Manau reikia sau užsibrėžti maksimalius tikslus. Aišku, dirbu 6-7 dienas per savaitę, kad pasiekčiau tai, ko noriu. Tikrai negaliu sakyti, kad Lietuvoje lengva. Vėlgi, tuose pačiuose Nyderlanduose kuriant įmones kompensuojama nuoma ir mokesčiai pirmaisiais įmonės metais, tam, kad įmonė įsivažiuotų. Lietuvoje jau pirmą mėnesį turi atiduoti pusę uždirbtų pinigų valstybei, kas tikrai neskatina kurti verslą. Tikiuosi, kad ateityje tai pasikeis.

– Gal planuojate plėstis?
– Taip, planuojam, tačiau nerandame tinkamo žmogaus. Dažniausiai samdomas darbuotojas, nori dirbti tik nuo 8 iki 17 val. ir jam visuomet yra per maža alga. Žmonių tikrai reikia, nes darbų yra iki kaklo.

– O gal būtų paprasčiau viską mesti ir grįžti į Nyderlandus?
– Ne. Ten pragyvenau 6 metus. Mokiausi magistrantūrą vakarais, o dieną dirbdavau architektūros kompanijose. Išmokau olandų kalbą, nes norėjosi geriau suprasti kultūrą. Pasidarė aišku, kad tik išmokęs kalbą, gali visapusiškai įsilieti į tos šalies gyvenimą. Susibendravau su olandais ir darbas buvo geras, mane vertino kaip specialistą. Atrodo, ko daugiau gali trūkti? Tačiau vis tiek – ten esi užsienietis , imigrantas. Nesijausdavau pilnavertis ir savas.

– Tai koks pagrindinis Nyderlandų ir Klaipėdos skirtumas?
– Pirmą kartą grįžus į Lietuvą buvo šokas, jautėsi bendravimo stoka. Užsienyje yra normalus dalykas priklausyti kažkokiai bendruomenei. Čia, žodis bendruomenė visiem asocijavosi su kaimu. Aišku, tas angliškas žodis community skamba geriau. Nyderlanduose suvokiau bendruomenių naudą. Kiekvienas miesto kvartalas turėdavo savo bendruomenę, kuri dalinosi pareigomis, prižiūri ne tik aplinką, bet ir vienas kito vaikus. Lietuvoje to nėra. Facebook‘e sukūrėme puslapius „Klaipėdos bendruomenė“, taip pat „Tauralaukio bendruomenė“ – tam, kad žmonės pradėtų bendrauti. Olandijoje teko dirbti prie projekto – restauruoti bendruomenės namus. Teko pasigilinti, ką jie ten veikia. Sužinojau, kad visi kvartalo gyventojai renkasi vieną kartą per savaitę pavakarieniauti, jiems tai buvo tradicija. Kituose kambariuose vyksta užsienio kalbų pamokos, zumba šokių pamokėlės, įvairūs užsiėmimai, jaunoms mamoms virtuvėlėje vyksta gaminimo kursai.

– Galbūt tai buvo labiau vyresniųjų žmonių pamėgta susibūrimo vieta?
– Ne, tai buvo visiems socialiniams sluoksniams skirta vieta: ne tik pensininkams, ar jaunoms mamoms, kurioms reikia konsultacijų ar patarimų, jame galėjo susirinkti žmonės, kurie paprasčiausiai neturi ką veikti laisvalaikiu. Lietuvoje vaikų dienos centrai yra tapatinami su asocialiomis šeimomis, ten yra normalu, kad vaikas po mokyklos nesibastytų –  jis eina į dienos centrą, kur praleidžia laisvalaikį. Tai buvo įdomi patirtis, susipažinti su tokiu reiškiniu. Norėjosi tokį suvokimą parvežti į Lietuvą. Viena iš idėjų, Klaipėdos kruizinių laivų terminale esančios metalinės konstrukcijos, elingo, panaudojimas bendruomenės tikslams. Klaipėdai veikiausiai reikia laiko mažų kvartalo bendruomenių susikūrimui, tačiau miesto lygmenyje, galėtų būti vieta, kur bendruomenė galėtų susirinkti ir švęsti festivalius, įvairias šventes.

– O gal Klaipėdai reikia praktiškesnių dalykų?
– Žmonės jau ilgus dešimtmečius gyvenantys netoli uosto, per jo tvorą nemato jūros. Tam, kad ją pamatytų, turi važiuoti per visą miestą iki Girulių. Mano nuomone, tai yra absurdas, kur yra gyvenimo kokybė? Organizuojame įvairias socialines provokacijas. Pavyzdžiui, šiandien vyksta uosto bendrojo plano rengimas, o tai nelabai kam rūpi. Yra numatyta didelė uosto plėtra. Mes viešiname tokias temas, padarome vaizdo klipą, ar skaidre,s užrašome tekstą „klaipėdieti, būk aktyvus“.  Jei klaipėdietis nebijotų reikšti savo minčių, jis nueitų į miesto tarybą, kai yra sprendžiami tokie klausimai ir paprieštarautų, galbūt uostas ir valstybė į tai atsižvelgtų.

– Tai visgi, ko labiausiai trūksta Klaipėdai?
– Stipraus lyderio, kuris vestų į priekį. Nebūtinai meras, tai gali būti ir kažkas iš gyventojų. Suvokimo, kas ta Klaipėda: ar tai industrinis, o gal kurortinis miestas? Dabar Klaipėda yra ant nežinomybės krašto, neaišku, kur pasuks. Uostininkai vairą suką, kad miestas turi būti industrinis, skelbia naujų darbo vietų kūrimą, bet aš asmeniškai nenoriu, kad mano vaikai eitų plauti laivų. Aš noriu, kad Klaipėda būtų ir kurortinis miestas. Reikia Klaipėdoje vystyti ir tokias sritis, kaip sveikata, sportas, buriavimas.

– Kas yra Klaipėda tau asmeniškai?
– Tai yra miestas, kuriame gimiau ir užaugau. Galbūt miestas, kurį norėčiau matyti kitokį – geresnį. Matau daug potencialo, kur aš, kaip architektas, galėčiau teikti siūlymus, kas turėtų keistis – gatvės, fasadai, urbanistinė aplinka, atmosfera mieste. Tačiau matau, kad daug yra kliūčių ir iššūkių.

– Kokie yra ateities planai ir vizijos?
– Pastatyti įmonę ant kojų, kad išaugtume iki 5-6 darbuotojų, darytume savo kūrybiškus darbus, užsitarnautume savo vardą. Niekur neplanuoju išvažiuot, reikia darbuotis, norisi, kad bendraminčių atsirastų daugiau, kurie su savo ambicija norėtų keisti Klaipėdą.

Parengė: Marija Vilkaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: