O ką renkiesi tu?


Prasidėjo antras pavasario mėnuo, o tai reiškia, jog mes esame vienu žingsniu arčiau vasaros. Vasara artėja, o noras dirbti, deja – mažėja. Šiltojo metų laiko laukia smulkieji Lietuvos verslininkai. Vasara jiems – laukiama taip pat, kaip izraelitų tauta, vedama Mozės, laukė manos iš dangaus.

Džiugu, tai kad pernai atvykusių į Europos Sąjungos šalis turistų skaičius pasiekė 0,5 mlrd, teigia tinklalapis madeinvilnius.lt. O tai yra 4 proc. daugiau nei 2015 m. Mūsų šalis 2016 metais pagal užsienio turistų skaičiaus augimą yra septintoje vietoje Europos Sąjungoje.

Mes aplenkėme Estiją, į kurią nuolat lygiuojamės, tačiau šį kartą ji liko 14 vietoje, o mūsų broliškoji Latvija – tik 15. Tačiau didžiausias pasididžiavimas yra tai, kad aplenkėme tokius turizmo gigantus, kaip Maltą (+9,4 %) ar net Ispaniją (+9,9 %). Tuo tarpu, priešingai, nei kad galbūt tikėtasi Vakarų Europos šalyse, turistų skaičius sumažėjo 0,4%.

ryan-wilson-5154

Mus myli pasaulio turistai, bet ar lietuviai, taip pat vertina savo tėvynę? Apie dilemą, sklandančią tarp Lietuvoje gyvenančių žmonių rašo kvepiakelionem.lt tinklalapis. Jie teigia: „Kelionių organizatoriaus „Kidy Tour“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad kas antras šalies gyventojas atostogas ketina praleisti Lietuvoje, o planuojantys atostogauti užsienyje, renkasi Turkijos kurortus.“

Negalima teisti žmonių pasirinkimo, juk visi žinome, blogo oro nebūna, būna tik lietuviška vasara. Nors pasak kvepiakelionem.lt: „Rugsėjis Lietuvoje, kartais dar palepina saulėtu oru, tačiau daugeliui atostogų sezonas būna pasibaigęs.“ O juk norisi turėti tą šiltą saulę, švarų smėlį ir jūrą bei (pripažinkim tyliai) – būti mažiau apsuptam lietuvių. Portalas lygina lietuviškojo pajūrio „privalumus“ su Viduržiemio jūros „trūkumais“: „Palyginkime ir vandens temperatūrą šiuose kurortuose. Liepą ties Antalija Viduržemio jūros vanduo sušyla iki 28 laipsnių, o tuo pačiu metu vandeniui ties Palanga pasiekus 19 laipsnių, apie tai jau rašo didieji šalies portalai, nes įprastai temperatūra svyruoja ties 15-17 laipsnių.“ Būtų smagu nesusitraukti nuo šalčio įbridus į jūrą, o pasimėgauti vasariška „arbatėle“.

Apie tai, kad Lietuvos pajūryje atostogauti brangu patvirtino net pats buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, o tai jau yra šis tas. Kvepiakelionem.lt lygina savaitės poilsį penkių žvaigždučių viešbutyje Lietuvos pajūryje ir Turkijoje: „Savaitė atostogų vienam asmeniui su viskas įskaičiuota maitinimo tipu, Turkijoje atsieis 480 eurų, o už analogiškos kategorijos viešbutį Palangoje su įskaičiuotais pusryčiais, teks atseikėti 745 eurus. Tiesa, poilsio Turkijoje kainą sudaro ne tik apgyvendinimas, bet ir skrydžiai bei pervežimai, o kelionės išlaidos, vykstant į Palangą, nebus įskaičiuotos“. Galbūt todėl tiek daug rusų turistų Palangos kurorte galima sutikti vasarą. Nors pala, jų daug visur , tad gal čia šita tezė negalioja.

Nepamirškime, kad Turkijoje mes turėsime ne tik saulę ir puikų orą, dauguma Antalijos paplūdimių priklauso viešbučių teritorijoms, todėl čia visuomet bus gultai, skėčiai, paplūdimio rankšluosčiai, o Palangoje viskuo teks pasirūpinti patiems. Kita vertus, Palangos smėlio paplūdimiai, turbūt, vieni gražiausių Europoje. Jei Turkijos pakrantėje išvysite panašaus baltumo smulkų smėlį, būkite tikri, jog esate žymiajame Kleopatros paplūdimyje arba viename iš prabangiausių Turkijos viešbučių, kurie savo pakrantės ruožą yra užpylę smėliu iš Seišelių.

„Palangos viešbučiai poilsiautojams dažniausiai siūlo tik pusryčius, o vykstantys į Turkiją renkasi viešbučius su „viskas įskaičiuota“ maitinimo tipu, tad maistui papildomai išleisti neteks. Priklausomai nuo viešbučio kategorijos, svečiai Turkijoje nemokamai gali vaišintis vietinės gamybos arba importiniais gėrimais. Jei Palangoje apsistosite nuomojamuose apartamentuose ar bute, tuomet maistui teks pakloti dvigubai“. Na, bet negali kaltinti verslininkų, kurie laukia vasaros kurorte, kuriame nieko nevyksta ištisus metus. O šiltuoju metu, jie turi užsidirbti tiek, kad išgyventų likusius mėnesius.

Yra kuo pasidžiaugti, tačiau yra daug nišų, kur reikėtų patobulėti. Gal laikas liautis sureikšminti lietuviškų cepelinų autentiškumą ar liautis tikėtis daug iš didžiausio vasaros įvykio, Jūros šventės, jog ji bus vienintelis išsigelbėjimas miesto ekonomikai?

Parengė: Marija Vilkaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: