Mažais žingsneliais link šviesesnio rytojaus


Savižudybių skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja, bet vis dar yra didelis. Savižudybė viena iš didžiausių valstybės problemų. Lietuvos gyventojų psichinė būklė kelia nerimą, net ketvirtis milijono žmonių kiekvienais metais kreipiasi į emocinę pagalbą teikiančias tarnybas. Vieni kreipiasi dėl emocinės krizės, patirtų patyčių, smurto, kiti – dėl blogiausio – minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo. Sunku patikėti, bet Lietuvoje yra beveik 3 kartus didesnis savižudybių skaičius nei ES vidurkis. Kiekvienais metais mūsų šalyje nusižudo apie 900 žmonių, iš kurių – apie 93 jauni žmonės iki 24 metų.

„Jaunimo linija“ – viena didžiausių Lietuvoje veikiančių nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu tarnyba. Jos misija – teikti kiekvienam jaunam žmogui prieinamą savanorių emocinę paramą. Ši linija veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Klaipėdos „Jaunimo linijos“ savanorė Brigita Šežikaitė mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie savanorystę.

naomi-august-138149

Kas paskatintino tapti savanore? Ar šį kelią pasirinkote pati?

„Jaunimo linija“ nėra pirmasis mano savanoriavimo pavyzdys. Per ankstesnes veiklas supratau, kad man patinka dalytis gerumu, daryti gerus darbus. Visada jaučiausi psichologiškai stipriu žmogumi, o tai dar labiau paskatino mane bandyti padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.

Ar pagalbos prašančiųjų rūpesčiai nepalieka neigiamo emocinio poveikio?

Į kiekvieną pagalbos prašymą giliai įsijaučiu, tad jausmai kyla patys įvairiausi, tačiau nesinešu jų namo, nebent jausmai būna teigiami. Be viso to, „Jaunimo linijoje“ turime gerą sistemą, kaip išmokti atsikratyti neigiamų emocijų. Mokomės pašalinti visą sukauptą neigiamą energiją ir nuolatos rūpinamės vieni kitais.

Be abejonės, visi esame žmonės ir sunkius skambučius, ne visi lengvai pamirštame, tačiau mokomės, kaip nekaupti tų nepageidaujamų emocijų savyje. Turime grupę mokytojų, kurie visada padeda šiuo klausimu. Ką tik pabaigę kursus ir pradėję savanoriauti žmonės turi mentorius, į kuriuos gali kreiptis ne tik tada, kai reikia patarimo dėl pokalbių, bet ir tada, kai norisi išsipasakoti.

Kas buvo sunkiausia? Kaip su tuo susidorojote?

Man vis dar sunku suvokti, kiek daug yra nelaimingų žmonių ir tų, kurie galvoja apie savižudybę. Sudėtinga suprasti viso šito mastą. Kartais galvoju, kad bet kuris mane supantis žmogus, kuris šypsosi ar sako, jog jam viskas gerai, gali būti tas, kuris viduje išgyveną didžiausią audrą. Blogiausia, kad dėl vienų ar kitų priežasčių nepasakoja apie tai arba nežino kaip sau padėti.

Kursų metu išmokau, jog išklausymas ir dėmesio kreipimas į detales yra patys galingiausi dalykai. Dabar stengiuosi ne tik klausyti, ką man kalba kiti, bet ir išgirsti. Taip mažais žingsneliais prisidedu prie kažkieno šviesesnio rytojaus.

Koks skambutis buvo pats įsimintiniausias?

Savanore tapau neseniai, tad beveik kiekvienas skambutis man yra įsimintinas. Bene daugiausiai jausmų man sukėlė pokalbiai, kurių pradžioje skambinantieji buvo kupini skausmo, liūdesio ir nuoskaudų. Tie, kurių pagalbos prašantieji manė, jog savižudybė yra vienintelis kelias iš visų problemų, o pokalbio pabaigoje pakeitę nuomonę apie tokią, neva problemų sprendimo alternatyvą. Reikia suvokti, jog ne visada pokalbiai yra tokie. Pasitaiko ir tokių, kada skambinantieji tikisi, jog mes, savanoriai, pasakysime jiems, kaip išspręsti savo problemą, tačiau tik pats žmogus gali rasti tinkamą išeitį.

Kokių savybių reikia norint padėti kitam/tapti savanoriu?

Motyvacijos ir noro užsiregistruoti. Reikia ateiti į informacijos dienas ir pradėti parengiamuosius kursus. Mūsų vadovė yra pasakiusi: „Tikriausiai bet kuris žmogus gali teikti emocinę paramą, reikalingos tam tikros žinios ir įgūdžiai, kuriuos galima įgyti kursų metu“. Su šituo pasakymu sutinku. Asmeniškai manau, jog klaidingai galvoja tie, kurie mano, jog reikia būti itin stipriu žmogumi, kad galėtum teikti emocinę paramą. Net tie, kurie galvoja, jog nemoka išklausyti žmonių, pamažu išmoksta! Visos gautos pamokos pravers ir asmeniniame gyvenime, pažadu! Apskritai, bet kokio tipo savanorystei, mano nuomone, užtenka norėti padaryti kažką gero.

Kodėl savanorystė „Jaunimo linijoje“ yra naudinga? Koks jausmas padėti kitam?

Kodėl naudinga daryti gerą? Todėl, kad mažais žingsneliai prisidedi prie gėrio kūrimo. Geri darbai yra lyg užkratas, kuriuo neretai apsikrečia, net ir patys blogiausi.

Padedant kitam apima džiaugsmas, ramybė ir labiausiai – pilnatvės jausmas. Atrodo, lyg viduje užsipildo visos tuštumos. Manau, jog daugelis žmonių jaučiasi laimingi darydami gerą kitiems, o tai yra dviguba nauda – sau ir tam, kuriam padedi.

„Jaunimo linijos“ duomenimis 2016 metais Klaipėdoje buvo 57 savanoriai. Kiekvienais metais skaičius po truputį auga. Džiugu, jog yra žmonių, kurie savo pagalba prisideda prie geresnės ateities Lietuvoje kūrimo. Vis dėlto, kas padės kurti šviesesnį rytojų jei ne tu pats.

Paramos fondas „Jaunimo linija“
Įmonės kodas: 302594405
Naugarduko g. 34, 03228 Vilnius
El. paštas info@jaunimolinija.lt
Tel. +370 671 99309

Parengė: Neringa Pilipuitytė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: