Kalba rankomis ir klauso akimis, kas?


Ne kiekvienas gatvėje pamatęs du kurčiuosius susimąsto, jog tai yra kultūrinė kalbinė mažuma. Klaipėdos mieste šiuo metu yra apie 300 kurčiųjų, apskrityje – apie 900.

Visuomenėje vis dar gajūs mitai apie kurčiuosius. Jau vien faktas, kad dar vartojamas žodis „kurčnebylys“, apibūdinantis klausos negalią turintį žmogų, parodo informacijos stoką apie šią kultūrinę – kalbinę mažumą. Nors 1995 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvių gestų kalbą (taip – lietuvių, nes pasaulyje gestų kalbos yra skirtingos) oficialiai pripažino kurčiųjų gimtąją kalbą. Tačiau, net ir praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų, daugumai žmonių tai vis vien ne kultūrinė – kalbinė mažuma, o paprasčiausiai negalią turintys žmonės. Tačiau yra visiškai kitaip.

16809153_10210448638124080_1979120593_n

Kurtieji studijuoja, mokosi ir dirba kartu su girdinčiaisiais, jie tokie pat kaip ir visi. Viena iš tokių – buvusi Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto absolventė Nina Šamakova. Ji yra baigusi vadybos specialybę. Šiuo metu ji dirba apskaitininkės padėjėja autoservise ir yra Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos laikinoji pirmininkė.

Paklausta, kodėl pasirinko Klaipėdos universitetą, o ne kitame Lietuvos mieste esantį universitetą, ji atsakė: „Žinojau, kad Vilniuje yra gestų kalbos vertėjų stoka. 2010 m. buvau Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkė. Ieškojau specialybės, kuri sietųsi su veikla kuria užsiėmiau jaunimo organizacijoje. Pasirinkau vadybą. Mąsčiau apie nuolatines studijas, bet vertėjų trūko ir Klaipėdoje, tad nusprendžiau pasirinkti ištęstines studijas“. Kiekvienas kurčiasis, turi teisę į gestų kalbos vertėją, kuris yra reikalingas tiek kurčiajam tiek girdinčiajam, kad komunikacija vyktų sklandžiai. Juos jie gali užsisakyti nemokamai, kiekviename vertėjų centre, kurių Lietuvoje yra penki.

Universitetą ir jo bendruomenę Nina prisimena kaip draugiškų ir bendraujančių žmonių bendruomenę: „Na, aišku, pradžioje, kaip ir visiems – buvau šiek tiek pasimetusi, bet daug bendravau su savo katedros vedėju, visus iškilusius klausimus spręsdavau su juo. Tikrai nesijaučiau blogai, man visi buvo draugiški“. Paprašyta papasakoti apie universitetą Nina nusišypso ir pradeda pasakoti vieną kuriozišką situaciją, kuri nutiko paskaitos metu: „Vienas dėstytojas pamatęs, kad vertėjos kėdė padėta priešais mane, nesuprato kodėl, nes tuomet buvo pirma paskaita pas jį – galvojo, kad vertėja yra žydė, nes sėdi priešais mane.“

Paklausta, ar daug kurčiųjų lieka Klaipėdoje, Nina pastebi: „Klaipėdoje nėra daug kurčiųjų. Vieni gyvena kaimuose, kiti yra išvažiavę, dar kiti – pasilieka mokytis. Tai priklauso nuo įvairių jaunimo poreikių“. Pasidomėjus, ar Klaipėdoje yra sunkiau integruotis klausos negalią turinčiam žmogui, nei kad kituose Lietuvos miestuose, Nina sako, kad: „Integruotis tikrai nėra sunkiau, svarbu pačiam kurčiam asmeniui turėti noro. Viešose vietose (kavinėse, įstaigose kur nereikia vertėjo) gali susikalbėti be problemų. Galima telefone ar ant popieriuko parašyti ką nori. Didžioji dalis girdinčiųjų supranta, būna, kad net patys pabando gestikuliuoti.“ Kalbėdama apie kurčiųjų problemas, Nina neišskiria kurčiųjų, kaip neįgaliųjų. Ji teigia, jog kurtieji problemas turi spręsti taip, kaip ir girdintieji. Tačiau svarbu, kad kurčias žmogus save vertintų kaip asmenybę ir savimi pasitikėtų – tuomet visokių problemų bus mažiau ir jos bus lengviau išsprendžiamos.

Lietuva keičiasi ir tobulėja, anksčiau kurtieji negalėjo siekti aukštojo mokslo, jų limitas buvo 8 klasės ir viskas, dabar gali mokytis ir universitete. Tai džiugina, visgi informacijos apie tai mažai, todėl kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo mažiau mitų liks ir kurtieji jausis pilnaverčiais ir lygiateisiais.

Parengė Marija Vilkaitė

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: