Ar tikrai reikalingas Klaipėdai universitetas?


Lietuvoje yra 47-ios aukštojo mokslo įstaigos, kurių nepajėgia užpildyti pageidaujantieji įgyti universitetinį bei aukštesnįjį išsilavinimą. Vienu iš tokių – Klaipėdos universitetas. Kiekvieną dieną galingasis Damoklo kardas yra pakibęs virš kolektyvo dėstytojų bei studentų, kurie kiekvieną dieną ir paskaitą pradeda baimingomis mintimis apie tai, kas bus rytoj. Ar tikrai universitetas uostamiesčiui nereikalingas?

Norėdamas rasti atsakymą į šį klausimą susisiekiau su jau buvusiais Klaipėdos universiteto studentais, užduodamas tiesiog vieną paprastą klausimą: kokia jūsų nuomonė apie planus palikti uostamiestį be universiteto?

uiversitetas-panoramaefo

A. R. (vardas ir pavardė autoriui žinomi) pasisakė paprastai: „Dar mano studijų laikais buvo įvairiausių planų – griauti, statyti, lipdyti, t.y. įnešti kažkokio chaoso į puikiai veikiančią sistemą. Nekreipiau į tai dėmesio. Renkantis aukštąją mokyklą, mano tikslas buvo diplomas, kurį gausiu po „studentavimo“. Kaip draugai sakydavo: nori mokintis – stok į Vilniaus universitetą, nori praleisti laiką ir gauti diplomą – stok į Klaipėdos universitetą. Taip ir padariau. Dabar, kai subrendau, nepritariu savo pasirinkimui. Universiteto tikslas turi būti suteikti žinias, o ne tik urmu išdavinėti diplomus asmenims, kurie vos peržengia išsilavinimo reikalavimų slenkstį. Jokiu būdu nesakau, jog universitete nebuvo rimtų dėstytojų, kurie priversdavo naktimis „kalti“ gautą medžiagą, iš baimės būti sukirstam seminarų arba egzamino metu, tačiau jų buvo vienetai.“

D. V. (vardas ir pavardė autoriui žinomi) šilčiausiais žodžiais mini savo mokslų laikotarpį Klaipėdoje: „Universitetas bent jau man buvo kaip antrieji namai. Dėstytojai kone su šaukštu norėojo įkrėsti žinias mums į galvas. Tokį universitetą aš ir prisimenu. Buvau ką tik baigusi mokyklą Telšių rajone. Vilniaus ir Kauno universitetai buvo ne man – ne tik kad toli, bet gaila palikti savą aplinką bei išvykti toliau. Klaipėdos universitetas suformavo mano asmenybę tokią, kokia ji yra dabar – dirbu regioninėje žiniasklaidoje, visas gautas žinias turiu su savimi. Manau, jog universitetas privalo gyvuoti kaip galima ilgiau, vien tam, jog dėstytojai galėtų perduoti savo žinias ateinančioms kartoms. Manau, jog Vilniaus ir Kauno universitetai yra pervertinami, dėl tam tikrų dėstytojų.“

Paskutinysis pašnekovas M.L. sutiko pasisakyti tik po ilgų įkalbinėjimų. Prieš keletą metų jis studijavo Humanitarinių mokslų fakultete Istorijos katedroje. „Klaipėdos universitetas man buvo svajonė, įdiegta mokytojų. Gyvenau mažame miestelyje, mokslai buvo vienintelė galimybė ištrūkti. Labai džiaugiausi įstojęs, kad ir į mokamą vietą. Tikėjausi, jog daug pasieksiu. Bet dabar gailiuosi šio savo pasirinkimo. Pirmasis smūgis buvo suvokimas, jog jei moki pinigus, tavęs niekas neliečia. Juk už tave moka ne valstybė, tu pats išsiperki savo vietą. Studijų pradžioje atrodė visai nieko – pirmus metus dėjau pastangas, kad pasiekčiau geresnių rezultatų. Tačiau atsainus dėstytojų požiūris, neteisingas vertinimas, mat studentai vos kartą pasirodę paskaitose turėjo patenkinamus pažymius, kai kiti turėjo arti už kiekvieną papildomą balą – atėmė entuziazmą. Antraisiais metais taip nebesistengiau, trečiaisiais – dar mažiau, o ketvirtaisiais nusprendžiau, jog man šis popierius (diplomas) bus nereikalingas. Po tokio suvokimo nusprendžiau nebetempti laiko bei taupyti pinigus – išstojau iš universiteto, įstojau į profesinę mokyklą ir ją baigiau. Mano požiūriu, Klaipėdos universitetas neatlieka savo funkcijų. Gal pats universitetas dėl to nekaltas, tačiau atsainus vadovaujančiųjų asmenų požiūris privedė prie to, ką turime dabar – studentų trūkumą bei kalbas iš viso atsisakyti universiteto uostamiestyje.“

Kiek žmonių – tiek ir nuomonių. Pašnekovai taip pat ne išimtis. Įvykęs seminaras „Ar reikalingas Klaipėdai universitetas?“ buvo sveikintina iniciatyva, tačiau jis nieko neparodys tol, kol už stalo nesusės ne suinteresuotosios pusės, o tie žmonės, kurie savo sąsajas jau su universitetu yra nutraukę – baigę mokslus ar jų atsisakę. O iš suinteresuotų pusių visada girdėsime tik vieną nuomonę, tą, kuriai jos atstovauja. To tikrai nepakanka, norint priimti sprendimą, kurio pasekmės bus jaučiamos visai Lietuvai.

Parengė SNŽU 15 studentas Edgaras Brizgys

Comments

  1. Absurdo komedija says:

    Labaaaai “gražus straipsnis“. Ir toks žiauriai “objektyvus“. Pakalbinti keli Alumniai, kurie jau šimtą metų nebėra susiję su universitetu. Kai tuo tarpu net yra parašyta KU Alumni rezoliucija dėl universiteto likimo. Jau nuo pat studijų suolo virstate šūdžurnalisčiu, gerbiamas autoriau. Informacija pateikta prieš nosį – Alumni rezoliucija, kuri išsako 88 Alumnių nuomonę, ką daryti su universitetu. O jūs remiatės kelių žmonių išsakyta nuomone. Linkiu arba pasitaisyti ir pradėti normaliai dirbti, arba geriau išstoti, jei ateitį žadate sieti su žurnalistiniu darbu. Nors…15min.lt ir lrytas.lt visada ieško nekompetetingų darbuotojų, kurie bile rašytų. Nes tokiais straipsniais, kaip šis, gi tiesiog privaloma, būtina dar labiau kiršinti universiteto bendruomenę. Labai kompetetingas straipsnis su užmaskuotais kalbėtojų duomenimis. Taip ir toliau.

    • Edgaras says:

      Na šiaip tai kiek žmonių tiek nuomonių. Ir taip sunku kalbinti žmones, kurie prieš kažką jaučia.pareigą pasakyti kažką gero, arba nesakyti nieko. “Leisk žmogui užsidėti kaukę, ir jis pasakys ką galvoja“. Taip pasakė O. V. O dėl neobjektyvumo – mano aplinkos žmonės galvoja taip, Jūsų galvoja kitaip – o gal taip elgiasi tik iš pareigos prieš kažką ir tai jų reikalas. Tačiau dėl to linkiu Jums suprasti jog tai nėra mano “kompetencijos“ “nekompetencijos“ klausimas. Tai tik žmonių nuomonė su kuriais kalbėjau, tai net ne mano nuomonė, mano ji tik užrašyta.

  2. Rita says:

    Esu studijavusi ir baigusi ekonomikos mokslus Vilniaus universitete, taip pat du metus studijavau Mykolo Romerio universitete, o šiuo metu labai džiaugiuosi, kad esu Klaipėdos universiteto studentė. Galiu asmeniškai palyginti mokslus trijuose universitetuose ir drąsiai teigti, kad Klaipėdos universitetas man geriausias. Labai daug kas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jei žmogus metė mokslus, nes nusprendė, kad jie jam nereikalingi, tai klausimas ar nebūtų jų metęs ir studijuodamas kitame universitete ir dabar prastai kalbėtų apie kitą universitetą. Tokio nuoširdaus bendravimo, dėstytojų geranoriškumo nebuvau patyrusi nei VU, nei MRU. Pirmą kartą gyvenime galiu pasakyti, kad universitetas man yra antri namai ir būtent šį jausmą sukūrė tik Klaipėdos universitetas. Studijuodama Vilniaus universitete jaučiausi kaip avių bandoje, kur ateina piemuo, suvaro visus į aptvarą, susako reikiamus pasakyti dalykus ir tiek, o ar Tu supratai, ar gal norėtum daugiau žinoti, niekam nerūpi. Būtent Vilniaus universitetas galiu pasakyti štampuoja diplomus, o Klaipėdos universitetui rūpi kiekvienas studentas. Aišku, skirtinguose fakultetuose, skirtingose programose yra galbūt savų niuansų. Tačiau visi mano mokslai baigti ir esami Socialinių mokslų srityje, tad Klaipėdos universitetui šioje plotmėje rašau 10! Studentė Rita.

  3. Romualdas says:

    Manau, panašios žinutės apie KU reikalingumą yra niekingas perkamosios purvasklaidos pavyzdys. Pigi laikraštiena

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: