Kasdieniai sprendimai lemia mūsų ateitį


Lapkričio 18 dieną Klaipėdos universitete vyko festivalio „Restart“ paskaita „Ekologija ir žmogaus teisės“. Jos metu docentas daktaras Valdas Rimkus dėstė faktus ir dalinosi įžvalgomis kaip šiandieniniai mūsų sprendimai lemia mūsų vaikų ir anūkų gerovę.

Paskaitoje buvo aptariamos žmogaus teisės – prigimtinės teisės, priklausančios visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų pilietybės, gyvenamosios vietos, lyties, etninės kilmės, odos spalvos, religijos, kalbos ar kitų aspektų.

„Šias prigimtines žmogaus teises, t.y. be ko mes negalėtume būti žmonėmis, mes įgyjame dėl to, kad mes gimėme žmonėmis. Jų mums nesuteikia ir negali atimti valstybė. Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės leidžia mums vystyti ir naudoti savo žmogiškąsias savybes, savo protą, talentus, sąmonę ir patenkinti savo dvasinius bei kitus poreikius. Tačiau būti žmogumi kiekvienam reiškia skirtingus dalykus.“ – kalbėjo V.Rimkus.

valdasrimkus

„Tačiau nėra jokios teisės be pareigos. Jeigu aš turiu teisę į gyvybę, tai aš turiu pareigą gerbti ir saugoti kito gyvybę. Jeigu aš turiu teisę į saugų gyvenimą, tai aš turiu pareigą sudaryti saugų gyvenimą esantiems šalia manęs. Jeigu aš turiu teisę į privatumą, aš turiu pareigą nepažeisti kito žmogaus privatumo. Yra esminė visų religijų, visų laikų moralės taisyklė: nesielk taip, kaip nenori, kad su tavimi elgtųsi“, – teigė docentas daktaras.

„Tačiau ką reiškia būti žmogumi? Ką reiškia gyventi kaip žmogui? Net 1,3 mlrd. žmonių gyvena be elektros. Net trečdalis pasaulio žmonių maistą verda ant atviros ugnies, dėl ko kasmet 4 mln. gyventojų miršta apsinuodiję smalkėmis. Europoje net 1 mln. žmonių neturi geriamo vandens, net 8 mln. žmonių neturi sanitarinių sąlygų. Ar tai žmoniškos gyvenimo sąlygos?“, – kėlė klausimus diskusijai V.Rimkus.

Pasaulyje egzistuoja didžiulė nelygybė. Nauru valstybėje nedarbo lygis 90 %, tuo tarpu Monake – 0 %. Indijoje darbuotojo atlyginimas per dieną mažesnis nei 1 eur, tuo tarpu Liuksemburge net 60 eur. Žvelgdamas į tokią situaciją, V.Rimkus drąsiai teigia: „Šiandien pasaulyje vergiškomis sąlygomis dirba daugiau žmonių, nei XVIII a. buvo vergų“.

Kitas keliamas klausimas: „Ką mūsų šiandieninis gyvenimo patogumas reiškia kitiems? Juk mes vient tik vartojame. Ir mus tai skatina daryti. Kuo greičiau pasikeisti daiktus naujais. Ką tai reiškia? Kad pasaulis išmeta vis daugiau ir daugiau anglies dvideginio, kad pasaulis išmeta vis daugiau kitokių atliekų, kad pasaulis baigia išnaudoti resursus energijai gauti. Mes baigiame nustekenti pasaulį.“ Besaikis turtingųjų pasaulio valstybių gyventojų vartojimas veda prie didelių taršos ir klimato atšilimo problemų. „Daugiausia pasaulyje CO2 išmeta Kinija, Amerika, Europa, Indija, o tuo tarpu dėl to labiausiai kenčia visa Afrika. Tos šalys, kurios labiausiai kenčia, mažiausiai prisideda prie klimato atšilimo. Tuo tarpu tos, kurios mažiausiai kenčia, prisideda daugiausiai.“

„Todėl kiekvieno mūsų kasdienėje veikloje priimami sprendimai reiškia labai daug dėl žmogaus teisių padėties kitur. Pavyzdžiui, jeigu mes nustotume valgyti mėsą, labai padėtume pasaulio klimatui, nes beveik ketvirtadalis CO2 į atmosferą patenka iš žemės ūkio. Kuo mažiau reiktų auginti gyvulių, tuo mažiau CO2 patektų į orą“, – kaip vieną iš taršos mažinimo alternatyvų siūlė V.Rimkus. Nors pats pranešėjas teigė mėsą valgyti mėgstantis. Tad mėsos mėgėjus prie taršos mažinimo ragino prisidėti kitais būdais: daugiau naudojantis viešuoju transportu, automobiliu pavežant pakeleivius, rūšiuojant atliekas ir pan. „Mūsų kasdieniai sprendimai labai daug reiškia ateities kartų gerovei. Jeigu mes nesuvoksime ką mūsų dabartinis elgesys reiškia mūsų vaikams, mūsų anūkams, mes išnyksime kaip dinozaurai. Dabar yra laikas pereiti į aukštesnį sąmoningumo lygį, į aukštesnį moralės etapą“, – akcentavo docentas daktaras.

Daugumai žmonių šiandien svarbiausia turėti šeimą, pinigų, sveikatą, karjerą ir patogų būstą. Ir beveik kiekvienas (išskyrus šeimą) iš šių norų patenkinimų skatina vartojimą. Žmonės nori turėti kuo daugiau, kuo geriau, kuo naujau, tačiau šis besaikis norų tenkinimas kenkia aplinkai ir kitiems žmonėms.

Paskaitos metu buvo išdalinta medžiaga su R.M.Kidderio straipsniu „Trys 1990-ųjų E“. Pagrindinė teksto mintis – „Materializmas negali išgyventi perėjimo į tvarų pasaulį“. Todėl norėdami taisyti daromą žalą ir kurti gražią ateitį, turime pradėti keistis nuo savęs. Visiems perskaičius tekstą buvo iškeltas klausimas: „Nuo ko galėtumėte pradėti ir ko šiandien sutiktumėte atsisakyti?“ Lengviausiai klausytojai sutiktų atsisakyti mėsos, keli teigė galintys gyventi be automobilio. Tačiau kalbant apie mobiliųjų telefonų naudojimą, galinčių ir norinčių jų atsisakyti neatsirado nė vieno.

Paskaitos dalyviai džiaugėsi dalyvavę ir išgirdę naudingų dalykų. „Valdo Rimkaus paskaitos visada yra įdomios ir aktualios, sužinome visada kažką naujo“ – teigė KU socialinio darbo pirmo kurso studentė Vitalija Barbieriūtė.

Paskaitoje dalyvavo 10-11 klasių moksleiviai ir studentai. Visiems užsiregistravusiems dalyviams buvo įteikti pažymėjimai.

Parengė: Rita Skirpstaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: