Diplomas ar studijos?


Diplomu galima papuošti CV? Desi nuotr. iš Flicr. CC

Diplomu galima papuošti CV? Desi nuotr. iš Flicr. CC

Vos įgiję vidurinį išsilavinimą jauni žmonės renkasi ir tolimesnį savo gyvenimo kelią. Vieni – tęsia mokslus aukštosiose mokyklose, o kiti ieško darbo Lietuvoje ar užsienyje. Tačiau jaunimo, nuo penkiolikos iki dvidešimt devynerių metų, nedarbas vis dar išlieka viena opiausių problemų šalyje.

Aukštojo mokslo diplomas darbo vietos negarantuoja

Dauguma jaunuolių, planuojančių savo ateitį, studijoms renkasi būtent tą specialybę, kurioje norėtų dirbti ir ateityje. Tačiau svajonės ne visada išsipildo. Nemaža dalis studijas baigusių jaunuolių darbo norimoje srityje taip ir neranda. Anot Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjo Pauliaus Martinkėno, didžiausio jaunimo antplūdžio Darbo biržos specialistai sulaukia vasarą, kuomet dauguma jaunuolių baigia studijas ir gavę aukštojo mokslo diplomą keliauja ieškoti darbo. Praėjusių metų duomenimis, per sausio – lapkričio mėnesius bedarbio statusas Klaipėdoje suteiktas 5466 asmenims iki 29-erių metų, o kone 43 procentai iš jų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Per tris šių metų mėnesius jaunimo nedarbas ėmė mažėti, tiesa, ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Sausio mėnesio pradžioje asmenų iki 29-erių metų nedarbas siekė 5.4 procento, o balandžio 4.9 procento. Tačiau taip esą yra todėl, jog didžioji dalis asmenų, neradę norimo darbo, patraukia dirbti kur papuola, o kiti išvažiuoja į užsienį ir iš darbo biržos išsiregistruoja.

Darbdaviams svarbiausi praktiniai įgūdžiai

Darbo paieškos portalo CVbankas.lt surengtoje apklausoje buvo klausta, „Ar būtina turėti aukštosios mokyklos diplomą, kad būtum geras darbuotojas?“. Trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, jog aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys kovoje dėl darbo turi pranašumą prieš ne aukštąjį išsilavinimą turinčius.

Tačiau darbdavių teigimu, įrašas apie įgytą aukštąjį išsilavinimą gyvenimo aprašyme, dar nereiškia, jog žmogus bus priimtas į darbą. Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška teigė, jog darbdaviai, ieškodami kandidatų į laisvą darbo vietą, pirmiausia vertina būsimo darbuotojo praktinius įgūdžius.

Darbdavių teigimu, asmenys su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, turi platų teorinių žinių bagažą, tačiau dažnai nesugeba jų pritaikyti praktiškai.

Rasti darbą pagal specialybę – sudėtinga

Štai prieš keletą metų Klaipėdos Universitete ekonomikos studijas baigęs Martynas dabar dirba vairuotoju. Vaikinas tikina, jog po mokslų baigimo pusmetį ieškojo darbo pagal specialybę. Šiam buvo pavykę sulaukti ir keletos pasiūlymų, tačiau darbo pokalbiuose darbdaviai jo paslaugų atsisakė. Vaikinas tikina, jog šią specialybę pasirinko dėl to, jog prieš šešerius metus ji buvo labai populiari, o specialistai darbo rinkoje buvo labai reikalingi. Tačiau prabėgus porai metų po studijų baigimo jaunuolis teigia, jog didelių vilčių susirasti darbą pagal specialybę nepuoselėja ir tikina, jog situacija komiška – darbdaviai reikalauja patirties, tačiau jos įgyti gali tik dirbdamas darbą, kurio negauni, nes neturi pakankamai patirties.

Jaunimo įdarbinimą skatina ir valstybė

Valstybė, spręsdama jaunimo nedarbo problemą ieško įvairių priemonių. Viena iš jų – įdarbinimas subsiduojant. Tai reiškia, kad ne mažiau nei pusę metų darbdaviui, įdarbinusiam jauną žmogų, mokama 50 proc. darbo užmokesčio lėšų sudaranti subsidija ir iš dalies kompensuojamos nuo darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo mokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Subsidija negali būti didesnė nei dvi minimalios mėnesio algos.

Nedarbo mastai mažėja, tačiau problema išlieka

Nuo 2014 iki 2020 metų Lietuva planuoja įgyvendinti jaunimo garantijos iniciatyvą, tai yra pasiekti, kad jaunuoliai mokytųsi, dirbtų arba atliktų praktiką (stažuotę). Visiems, jaunesniems kaip 25 metų asmenims, baigusiems mokslus ar tapusiems bedarbiais, per keturis mėnesius turėtų būti pateikiamas deramas darbo pasiūlymas, pasiūlymas toliau mokytis, stažuotis ar atlikti praktiką.

Šiam laikotarpiui Lietuva jaunimo nedarbui mažinti iš Europos Sąjungos Fondų tikisi gauti daugiau kaip 120 mln. eurų ( apie 414 mln. litų).

Skaičiai

Apie 60 proc. Lietuvos darbo biržos registruoto jaunimo paprastai neturi profesinio pasirengimo, apie pusė – darbo patirties, kas dešimtas jų yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) atlikto tyrimo duomenimis, niekur nedirbantis, nesimokantis ir neatliekantis praktikos jaunimas Lietuvos ekonomikai kainavo 1.07 procento bendrojo vidaus produkto.

Paulius Selezniovas, SŽ14 grupė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: