Mano studijos universitete: iššūkis! Nauja patirtis!


 

Diskusijos praktiniam seminare. D. Janavičienės nuotr.

Diskusijos praktiniam seminare. D. Janavičienės nuotr.

Mintis, tapti Klaipėdos universiteto studente, kilo prieš metus 2015 birželį.  Spontaniškai, tiesiog prie kavos puodelio diskutuojant apie Klaipėdos universitetą, aukštojo mokslo problemas Lietuvoje.

Teko paplušėti, kol suradau savo pirmojo Alma Mater Vilniaus Universiteto diplomo priedą. Reikėjo apsispręsti, kokia studijų programa būtų įdomi ir svarbiausia – naudinga. Pasirinkimą nulėmė mano darbinė veikla. Dažni pokalbiai su jaunaisiais bendraminčiais apie žiniasklaidos įtaką visuomenei, apmąstymai apie tai, kokie pokyčiai vyksta visuomenėje, keičiantis pamatinių vertybių suvokimui ir vertinimui. O ir iš savo aplinkos jaunimo sulaukdavau replikų, kad laikmetis pasikeitė, o aš gyvenu senais stereotipais ir teorija. Ką gi, jaunimas inicijuoja pokyčius, – natūralu.

         Kodėl studijos – iššūkis?

Pirmiausia reikia pasižiūrėti į pase įrašytus skaičiukus. Auditorijoje sėdėti tarp studentų, o ne kalbėti prieš juos, matyti dėstytojų tiriamai klausiantį žvilgsnį „o ką šita čia veikia?“, net „politikos vilkei“ būna nejauku.

Antrasis iššūkis, kurį man tenka atlaikyti, taip pat neišreiškiamas garsiai, bet tvyro ore. Tai visuomenėje suformuotas stereotipas, kad politika ir politikai yra blogis, visi melagiai, sukčiai, nemokšos.

Dar viena problema –  užimtumas, darbo krūvis, nes šie metai visiems politikams yra  egzamino laikymo  metai, kur egzaminų komisija – visuomenė. Bet įvertindama savo asmenybę ir žinodama, kad iššūkiai mane mobilizuoja, – tikiuosi susidoroti su tuo.

Šeimai mano studijos pasirodė avantiūra, bet ypatingai nenustebino, nes dažnai šokiruoju nestandartiniais sprendimais. Kolegos į tai reagavo įvairiai: skeptiškai, „kam to reikia“, suprask „atsiversk pasą“, ir su ironiškais pasišaipymais „ar ištems iki galo“. Bet buvo ir  palaikančių, labiausiai, – iš jaunimo.

Apie patirtį grįžti į studijas

Įveikusi pirmąjį studijų semestrą, galiu pasidalinti išgyvenimais. Nenusakoma žodžiais patirtis vėl būti studente, jaudintis dėl egzamino pažymio, rašyti darbus ir skaityti konspektus paskutinę naktį prieš egzaminą. Grįžau tarsi į jaunystę, studijas Vilniaus universitete. Bariu save, kad taip ir nepasitaisiau, atidedu darbus paskutinei minutei ir jaudinuosi taip pat.

Kita patirtis – emocinė. Buvimas lygioje pozicijoje tarp jaunų žmonių, ištrina amžiaus ribas, pamiršti pareigų rekvizitus ir apima bendras jaudulys prieš egzaminus. Naujai patyriau: kalbėdama net prieš didelę auditoriją neturiu didelio jaudulio, bet laikant įskaitą ar egzaminą, prarandu Dievo duotybę – iškalbą.

Visiškai nauji atradimai – šiuolaikinis akademinis jaunimas. Vykstant kartų pasikeitimui, vyresnieji dūsauja, kad  jaunimas nebe toks, kaip mūsų laikais… Galiu apraminti savo bendraamžius, kad su mūsų jaunimu viskas gerai. Mano jaunieji kolegos motyvuoti, su tvirtomis pamatinėmis vertybėmis, siekiantys tikslo, ieškantys savojo gyvenimo kelio ir draugiški. Motyvuoti tikri moksliukai yra Lukas su Raminta, Radvilė – filologė, pagavi rašymui, kuriai aš išskirtinai simpatizuoju, man duoda pastabas dėl lietuvių kalbos klaidų J

Buvimas akademinėje aplinkoje

Negaliu praleisti dar vienos patirties – buvimo Klaipėdos universitete. Įstojau į jį skaičiusi, girdėjusi visokių gąsdinimų ir spėliojimų dėl jo reikalingumo, ateities ir pan. Net tokią repliką iš aplinkinių užfiksavau, „ką tu ten išmoksi?“. Kaip brandi, vertinat pagal amžių,  studentė, jau susiformavusi asmenybė,  galiu tik pasidžiaugti šiuo  gyvenimo iššūkiu. Gaunu net daugiau, negu stodama į universitetą galėjau tikėtis. Įdomios paskaitos, profesionalūs dėstytojai, kviečiami  profesoriai iš kitų šalių, universitetų, – aš tiesiog klausausi ir nejaučiu laiko tėkmės paskaitose. Gautas teorines žinias taikau kasdieniniame darbe. Tenka save disciplinuoti, kad viską suspėčiau, turiu tobulinti anglų kalbos praktinius įgūdžius. Prasiplėtė akiratis, jaučiuosi pasivijusi laiką, o kaip kuria prasme, net jį pralenkusi.

Mokytis niekada nevėlu

Pasidalinau savo išgyvenimais ir patirtimi, norėdama paskatinti tuos, kurie dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių,  neįgyvendino savo svajonių, siekiant išsilavinimo,  žinių. Tuos, kurie tyliai pamąsto,  kad laiku nesuspėjo į „gyvenimo traukinį“ ir liko stotelėje, ir tuos, kurie norėtų atnaujinti  žinias, bet nedrįsta dėl skaičiukų pase. Mokytis – niekada nevėlu.  Nebijokite   iššūkių  žengti su laikmečiu – tai įprasmina mūsų gyvenimus.  Kaip rašė mano mėgstamas rašytojas – humanistas V. Hugo  „Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės“ . Ir dar pridėčiau – mūsų atkaklumas.

Lilija Petraitienė, SMMK-15 grupė

 

Trackbacks

  1. […] Šaltinis: Mano studijos universitete: iššūkis! Nauja patirtis! […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: