Skaitymas – gražiausi prisiminimai užaugus


Knyga - žvilgsnis į pasaulį kitų žmonių akimis. J. Banienės nuotr.

Knyga – žvilgsnis į pasaulį kitų žmonių akimis. J. Banienės nuotr.

Ar atsimeni savo mėgstamiausią vaikystės knygutę? O gal tiesiog turėjai mylimiausią pasaką, kurią mama, tėtis arba močiutė sekdavo prieš miegą? Seniai viskas buvo… Tačiau tai, ką mums palieka, tarsi, nereikšmingas dalykas – knyga, ilgam įstringa pasąmonėje.

Lietuva, kaip ir kasmet, mini Tarptautinę vaikiškos knygos dieną. 1967 metais jos paminėjimo idėją iškėlė Tarptautinė vaikų knygos taryba IBBY. Neatsitiktinai šiai gražiai šventei skelbti buvo pasirinkta balandžio 2-oji – tai pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno gimimo diena. Šio didžio rašytojo vardu yra pavadintas pasaulinis apdovanojimas, kuris teikiamas už kūrybą vaikams. 

Ar skaityti mažiesiems – populiaru?

O kokia skaitymo vaikams situacija mūsų šalyje yra šiandien? Be abejo, dažniau galima pastebėti tėvus, besistengiančius savo vaikus „nuraminti“ animaciniais filmukais, žaidimais ar muzikėlėmis telefonuose bei plančetėse. Tam, kad mamos turėtų daugiau laiko sau ar namų ruošai, yra įjungiami animacinių filmukų vaikams kanalai, kad mažieji sėdėtų prie ryškių ir spalvotų televizoriaus ekranų ir nekeltų jokių reikalavimų. Tačiau yra ir tokių vaikų, kuriems skaitymas ir knygos kelia didžiulį stresą. Tokio charakterio mažylis maloniau bėgios po namus, žais lauke su kitais savo bendraamžiais ir krės įvairiausias eibes.

Skaitymo nauda mažosioms atžaloms turi didžiulę naudą – lavina kalbą ir žodyną, knygos moko išreikšti save, lavina mąstymą, žadina vaizduotę, moko atrasti savo vidinį pasaulį. Nemažai įtakos žmogaus, ypač vaiko, skaitymui, turi visa jį supanti aplinka: šeima, draugai, gyvenamoji vieta, bibliotekų, knygynų skaičius, pomėgiai, tėvų skaitymo įgūdžiai. O kokius pasakų veikėjus atsimena iš savo vaikystės jau suagę žmonės?

Prisimena vaikystėje mėgtas knygeles

Studentė Dženeta sako, jog konkrečių mėgstamų knygelių savo vaikystėje ji neturėjo, bet labai gerai atsimena močiutės sektą pasakėlę apie katinėlį ir gaidelį. Vis dar tebesimokantis mokykloje Jonas (17 m.) atsimena Valdemaro Bonzelso „Bitė Maja ir jos nuotykiai“ knygelę. Paklaustas, kas būtent šioje istorijoje paliko didžiausi įspūdį, Jonas pamini savarankiškumo, ryžtingumo ir drąsos akcentavimą. Laurinta (21 m.), taip pat studentė, įvardina dvi labiausiai mylėtas vaikystės knygeles, – „Coliukė“ ir „Bjaurusis ančiukas“. Mergina sakosi negalinti pasakyti tikslios priežasties, kodėl būtent šios pasakos jai tapo tokios įsimintinos, tačiau gražiausia, ką ji atsimena, tai tų dviejų knygelių gražius, spalvotus ir jaukius paveikslėlius. Jau dviejų vaikų mama Lina (39 m.) pasakoja apie savo vaikystės mėgstamiausias pasakas. Labiausiai įtraukiančios jai buvo Justino Marcinkevičiaus „Vėjo pasaka“ ir „Grybų karas“. Dabar moteris skaito knygas ir savo vyresnėlei Gytei. Mergaitė, paklausta, kokios knygelės jai labiausiai patinka, atsakė, jog mėgsta klausytis „Arklio Dominyko meilės“ (Vytautas V. Landsbergis), „Pūkuotuko pagaliukų“ ir Justino Marcinkevičiaus „Laukinės kriaušės“.

Kai kam knyga – tik priversitnė mokymo priemonė

Socialinė darbuotoja Rita (49 m.) pasakoja, jog vaikystėje išvis neturėjo jokių knygelių. Atsimena tik pasakas, kurias jai sekdavo močiutė. Paklausus Ritos apie socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų skaitomumą, moteris tik liūdnai nusišypso ir tarsteli, kad vaikai, gyvenantys jos lankomose šeimose, neturi tokių artimų žmonių, kurie jiems skaitytų knygeles… Ar ne todėl, knygos tiems vaikams yra tiesiog kaip priverstinės mokymosi priemonės?

Vaikystę prisiminus

Aurelija (28 m.) – jauna mama, kurios vaikystės prisiminimuose, be abejonės, yra knygelių, palikusių gilius prisiminimus. Viena iš jų – Čarlzo Torsono „Kikas“. Graži istorija apie mažo indėniuko nuotykius, mėginant prisirinkti plunksnų iš  erelio lizdo. Kita mylimiausia moters vaikystės knygelė – Martyno Vainilaičio „Bruknelė“. Šiandien Aurelija nepamiršta vakarais skaityti ir savo mažajam Matui, kuris labiausiai klausosi istorijos apie lapę mamą ir jos mažylį lapiuką (Debi Gliori „Mylėsiu tave kad ir kas nutiktų“). Berniukui taip pat labai patinka čiupinėti ir graužti Vytės Nemunėlio knygelės „Meškiukas Rudnosiukas“ lapus.

Tarptautinė vaikiškos knygos diena suteikia gražią progą kiekvienam iš mūsų prisiminti senus pasakojimus iš vaikystės. Ir nebūtinai iš knygų. Nepasimiršta tie, kas tau sekė šiandien su malonumu prisimenamas istorijas ir lydėjo spalvotais, nuotykių pilnais pasakų knygos takeliais. Su Tarptautine vaikiškos knygos diena!

Julija Banienė, SŽ-14 grupė

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: