Patyčios ir elektroninėje erdvėje


Ievos Vogulienės nuotr. Šaltinis: efoto.lt CC

Ievos Vogulienės nuotr. Šaltinis: efoto.lt CC

Elektroninės patyčios gana dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje. Vaikai, nesuvokdami galimų pasekmių, socialiniuose tinkluose tyčiojasi iš savo bendraamžių ar bendraklasių. Taip jie tarsi tampa populiaresni tarp bendraamžių ir įgauna pasitikėjimo savimi. Tačiau nesuvokia, kad tokiu būdu gali sugadinti kito vaiko gyvenimą. Straipsnyje skaudžia patirtimi dalinasi moteris, auginanti šešiolikmetį sūnų. Istorijoje herojų vardai yra pakeisti.

Nepritapo prie bendraamžių

„Mano sūnus visada buvo šiek tiek lėtesnis, nei jo bendraamžiai. Jis sunkiai susirasdavo draugų, buvo uždaro būdo, visada visiems nusileisdavo ir nemokėjo apginti savęs. Niekada negalvojau, kad būtent tai jam gali taip pakenkti“- pasakojo Tado (tikras herojaus vardas yra žinomas redakcijai) mama. Moteris kalbėjo, kad minėti būdo bruožai iššaukė jos sūnaus adresu patyčias elektroninėje erdvėje. Ji prisimena, kad viskas prasidėjo, kai sūnui buvo 13 metų. Moteris su vyru ir sūnumi persikraustė gyventi į kitą miestą, todėl berniukui reikėjo pakeisti mokyklą.  Tomas iš naujos mokyklos namo visada grįždavo nuliūdęs, niekada nieko nepasakodavo. „Man atrodė labai keista, klausdavau savęs, kodėl taip yra, nes seniau jis dalindavosi įspūdžiais ir kalbėdamas su mumis atrodė laimingas“ – pasakojo nukentėjusiojo mama. Nuo pat pirmų dienų nepritapus mokykloje, bendraklasiai pradėjo jo vengti. Vėliau prasidėjo psichologinis ir fizinis smurtas, kuris iššaukė ir elektronines patyčias.

Sunkiausias ir skaudžiausias gyvenimo etapas

Moteris pasakojo, kad vieną dieną paskambino sūnaus auklėtoja ir pranešė, jog  jis jau savaitę nelanko mokyklos. „Išgirdusi tokią naujieną negalėjau patikėti savo ausimis, juk jis kiekvieną rytą išeidavo į pamokas, bet, pasirodo, mums su vyru išvykus į darbą, jis grįždavo namo“ – pasakojo berniuko mama. Pakalbėjusi su savo sūnumi ir išsiaiškinusi tikrąsias priežastis, moteris suglumo, ji pradėjo kaltinti save, kad jo neapsaugojo. „Tą vakarą, visi trys susėdome prie stalo, sūnus nenoromis pradėjo pasakoti, kokį pragarą kentė mokykloje. Viskas prasidėjo nuo prasivardžiavimo, vėliau klasės draugai pradėjo prie jo kabinėtis, jis negalėdavo ramiai pavalgyti. Vaikas pasakojo, kad kelis kartus klasės berniukai yra atėmę iš jo pietų pinigus, neleido jam sėdėti šalia jų, vėliau pradėjo spjaudytis, plėšyti sąsiuvinius, atimdavo jo kuprinę ir spardydavo tarsi kamuolį mokyklos koridoriuose. Jiems tai buvo labai linksma. Galų gale kelis tokius epizodus jie nufilmavo ir patalpino savo Facebook profilyje, – tai mane labiausiai šokiravo,“ – sunkiai rinko žodžius moteris. Negana to, atsirado pilna komentatorių, kuriems patiko tokie vaizdo įrašai. Jie labai greitai išplito tarp mokinių, todėl tyčiotis ėmė ne tik klasiokai bet ir kiti mokiniai – tramdydama emocijas toliau kalbėjo nukentėjusiojo mama. Moteris suprato, kodėl vaikas nebenori lankyti mokyklos. Apie jį Facebook tinkle buvo skleidžiami įvairiausi gandai, melas ir šmeižtas. Mokytojai to nežinojo, todėl negalėjo vaikui suteikti jokios pagalbos.

Atsiminimai liks atmintyje tarsi baisus sapnas

Sužinojusi apie situaciją, moteris iškart vaiką perkėlė į  kitą mokyklą. Berniukui buvo sunku viską pradėti iš naujo, jis galvojo, kad ir ten kartosis tas pats. Tačiau naujoje vietoje vaikai su Tomu elgėsi kur kas maloniau ir šilčiau. Jis  kurį laiką bendravo su mokyklos socialine pedagoge,  tai vaikinui suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, jis tapo atviresnis. Praėjus kuriam laikui, sūnaus pokyčius į gera pajuto tėvai, – jis vėl pradėjo dalintis įspūdžiais, veide atsirado tikra ir nuoširdi šypsena. „Labai džiaugiausi vėl matydama laimingą savo vaiką. Po vienerių metų pragaro jis gali su šypsena eiti į mokyklą ir nieko nebijoti“ – džiaugėsi mama.

Kaip išvengti elektroninių patyčių ?

Kiekvienais metais mokyklose yra rengiamos prevencinės dienos prieš patyčias. Mokytoja Ramunė Šreiderienė pasakojo, kad elektronines patyčias pamatyti suaugusiam yra sunku. Vaikai apie tai dažniausiai nieko nepasakoja. Tačiau mokyklos ir mokytojų vaidmuo, sprendžiant dėl elektroninių patyčių iškilusias problemas, yra labai svarbus. Mokytojai dažnai patyčių nepastebi, todėl gerai, jeigu į juos kreipiasi vaikų tėvai. Sužinoję apie patyčias, mokytojai pirmiausia įvertina esamą situaciją, surenka visus faktus, praneša skriaudėjų tėvams, saugo visus surinktus įrodymus, suteikia kenčiančiam vaikui psichologinę pagalbą. Šiuo klausimu mokytojai niekada nelieka abejingi. Būtent pedagogai prisideda prie prevencinių dienų rengimo, kurios skatina vaikus bendrauti draugiškai, nesityčioti, užjausti vienas kitą ir, esant reikalui, padėti.

Kiekvienais metais „Vaikų linija“ rengia veiksmo savaitę be patyčių. Šiais metais kovo 14 dieną startuos „Veiksmo savaitė be patyčių 2016“, kurios metu bus rengiami įvairūs seminarai, mokymai ir konferencijos prieš patyčias. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą ir prisidėti prie jų mažinimo. Renginyje gali dalyvauti visi suprantantys patyčių grėsmę ir norintys prisidėti, įveikiant šį asocialų reiškinį.

Kornelija Simanauskytė, SŽ-14 grupė

 

Kovoti su patyčiomis Tau gali padėti:

  • Mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, mokytojas ar bet kuris suaugęs žmogus.
  • Tėveliai.
  • ,,Vaikų linija“ nemokamu telefonu  116 111 kasdien nuo 11 iki 21 val., interneto svetainėje vaikulinija.lt galima parašyti laišką ar diskutuoti su bendraamžiais.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: