Pasipriešinimas pirkiniams – reikalingas?


,,Su pirkimo problemomis susiduria skirtingo amžiaus žmonės‘‘. A. Šimkutės nuotr.

,,Su pirkimo problemomis susiduria skirtingo amžiaus žmonės‘‘. A. Šimkutės nuotr.

 

Artėjanti Kalėdinių pirkinių karštligė atsparumą šiai ligai atims daugeliui. Greitai, dideliais kiekiais, rezervuojant iš anksto, besistumdant – tokiais epitetais apibūdinamas šventinis pirkimo maratonas. Lietuvos Respublikos muitinės atstovės spaudai Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės duomenimis, prieš didžiąsias metų šventes daugiau nei 30 proc. padidėja lietuvių atsisiunčiamų prekių srautai iš užsienio valstybių. Tačiau – ar perkame daug tik prieš didžiąsias šventes ir ar tai negatyvus reiškinys?

Apsipirkinėjimas gali tapti malonumu

Pasak socialinių mokslų daktarės Ramutės Čepienės, natūralu, kad žmonės, pirkdami daiktus, numalšina stresą ar pajunta malonumą. ,,Desperatiškas pirkimas yra tiesiogiai susijęs su streso malšinimu‘‘, – teigia Ramutė Čepienė. ,,Esame linkę daryti tai, kas yra malonu, tačiau gali pasireikšti psichologinis nukrypimas, kai tam tikrų veiksmų yra per daug ar jie vykdomi per dažnai“, – papildo profesorė.

Socialinės psichologijos specialistė tikina, kad aiškiai išreikšto skirtumo tarp to – vyrai ar moterys apsipirkinėja dažniau ir daugiau, nėra. Tačiau moterys tipiškai tampa šeimos buhalterėmis, kurios paskirsto biudžetą, ir dažniau nei vyrai įsigyja visai šeimai skirtus pirkinius. Mažieji šeimos nariai – vaikai – ne retai neįvertina savo galimybių. ,,Jie nori čia ir dabar‘‘ , – papildo socialinių mokslų daktarė Ramutė Čepienė‘‘. Vaikai turi įvertinti, kad, jei nori įsigyti – turi ir užsidirbti. Mažieji susiduria su tomis pačiomis netinkamo apsipirkinėjimo problemomis, kaip suaugę, nes juos iš visų pusių supa reklama. Veikdama vaiko psichologiją, reklama skatina vaikus prašyti tėvų nupirkti daiktą, o tėvai neatsispiria vaikų norams, nes nori patenkinti jaunėlių poreikius. ,,Tėvai visada turi kalbėtis su savo vaikais‘‘,- pataria specialistė, primindama, kad poreikiai ne visada gali būti patenkinami.

Ramutė Čepienė turi atsakymą ir į klausimą, kaip pirkti ir nesusirgti: ,, Žmogus, norėdamas įsigyti norimą prekę, neturėtų jos pirkti iškart. Jis turėtų sprendimą priimti atsitraukęs nuo daikto, nes psichologinis atstumas parodo pirkėjui – ar vis dar norima įsigyti prekę ar jau nebenorima‘‘.

 

LR muitinė prieš šventes pluša sparčiau

Modernėjant visuomenei, modernėja ir šventinių prekių, dovanų įsigijimas. Lietuvos Respublikos muitinė savo tinklalapyje praneša, kad užsisakant daiktus internetu iš trečiųjų šalių, jie, prieš patekdami į pirkėjų rankas – tikrinami muitinėje. Siuntiniai gauti ne iš trečiųjų šalių – muitinėje nedeklaruojami.

Šventiniu laikotarpiu padidėjus siuntinių iš užsienio valstybių, dažniausiai atkeliaujančios prekės – rūbai, avalynė, elektronikos prekės. Žmonės siunčiasi pirkinius naudojantis tiek pašto, tiek kurjerių siūlomomis paslaugomis, tačiau AB Lietuvos paštas – paskirtasis operatorius.

Lietuvos Respublikos muitinės tinklapis  Pašto siuntų skiltyje skelbia deklaruojamų prekių normatyvus: be importo muitų, leidžiama įvežti prekių jeigu vertė kiekvienoje siuntoje neviršija 150 Eur. Tačiau nuo importo muitų neatleidžiami alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetiniai vandenys, tabakas ir tabako gaminiai. Prekių siuntas, kurias siunčia privatus asmuo iš trečiosios šalies kitam privačiam asmeniui, leidžiama įvežti be importo muitų jeigu jų vertė yra ne didesnė kaip 45 Eur. Importo PVM neapmokestinamos prekės, kurių bendra vertė neviršija 22 Eur.

Lietuvos Respublikos muitinės atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė – Šatkauskienė įspėja, kad atsisiunčiamos suklastotais prekiniais ženklais pažymėtos prekės, gali būti sulaikomos muitinėje ir negrąžinamos gavėjui. Įtarus klastotę, susisiekiama su produkcijos pardavėjais ir išsiaiškinama dėl prekinio ženklo autentiškumo. ,,Jei ,,Nike‘‘ prekinio ženklo sportiniai bateliai kainuoja vos 5 dolerius, tai tūrėtų būti aišku, kad jie neoriginalūs‘‘,- šmaikščiai išsireiškė Gintarė Vitkauskeitė – Šatkauskienė.

Muitinės atstovė spaudai pataria būti budriems ir nuodugniai išsiaiškinti, ar perkamas daiktas – originalus. Gintarė Vitkauskaitė – Šatkauskienė taip pat pataria Kalėdines dovanas iš užsienio siųstis likus apytiksliai mėnesiui iki didžiųjų švenčių, nes pastarosios iki švenčių gali ir nebepasiekti pirkėjų.

Svetur išvykę lietuviai įpročių nekeičia

Norvegijos karalystėje 13 metų su šeima gyvenanti Lina Silickienė teigia, kad tiek gyvenant Lietuvoje, tiek Norvegijoje, moteris įsigydavo prekių tiek, kiek leidžia gaunamos pajamos. Skirtumo ji neįžvelgia. Tačiau stebint vietinius gyventojus – norvegus, Lina pastebėjo, kad Lietuvoje prieš šventes žmonės yra labiau linkę pirkti, nei Norvegijoje. Žinoma pasitaiko ir išimčių. Pavyzdžiui, norvegai yra kur kas išlaidesni sostinėje Osle, nei kituose regionuose.

Norvegijos lietuvė nors ir gyvendama už tūkstančio kilometrų nuo gimtinės, nepamiršta ir lietuviškos produkcijos. ,,Kai noriu turėti kažką išskirtinio, lietuviško, kartais prekes siunčiuosi iš tėvynės Lietuvos‘‘ , – paminėjo Lina Silickienė. Moters nuomone, lietuviai yra labai išlaidūs žmonės, leidžia sau tikrai daug.

Tam, kad išsigydytumėme pirkimo maniją, Lina sako, kad reikia pradėti žiūrėti į gyvenimą kitu kampu. ,,Ne pirkiniai atneša laimę. Laikas, kurį žmonės išeikvoja stovėdami parduotuvių eilėse, geriau galėtų būti skirtas šeimos, draugų susitikimais‘‘,- savo požiūriu pasidalino Norvegijoje gyvenanti lietuvė.

 Autorė: Daumantė Vagnoriūtė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: