Dviejų mėnesių trukmės kelionė už 300 eurų – misija (ne)įmanoma?


Vaikinai kelionės metu atsisakė nemažai daiktų, o kelionės gale kuprinės svėrė maždaug 10 kilogramų mažiau, negu pradėjus išvyką.  Laurynas (dešinėje) ir Rimantas (kairėje). Nuotr. iš vaikinų archyvo

Vaikinai kelionės metu atsisakė nemažai daiktų, o kelionės gale kuprinės svėrė maždaug 10 kilogramų mažiau, negu pradėjus išvyką. Laurynas (dešinėje) ir Rimantas (kairėje). Nuotr. iš vaikinų archyvo

Daugeliui žmonių kelionės į užsienį asocijuojasi su viešbučiais, skrydžiais lėktuvu ir, žinoma, didelėmis išlaidomis. Vilniečiai Laurynas Veismanis ir Rimantas Genys griauna šį mitą ir įrodo, kad norint aplankyti svečias šalis, nereikia išleisti krūvos pinigų. Abu vaikinai yra labai aktyvūs, mėgstantys ne tik planuoti, bet ir veikti. Rimantas šiuo metu verslauja, o Laurynas gilinasi į save bei mokosi verslo gudrybių iš Rimanto. 2015 metų vasarą vaikinai du mėnesius autostopu keliavo po Europą. Laurynas ir Rimantas, vienas kitą papildydami, papasakojo  kelionės metu patirtus nuotykius ir išgyvenimus. Vaikinai atskleidė daug įdomių kelionės detalių: kur teko nakvoti,  ką valgyti, su kokiais žmonėmis susipažinti, taip pat pasidalino patarimais, kaip planuoti kelionę autostopu, kokius daiktus rinktis, kad kelionė taptų malonesnė ir lengvesnė.

  • Kaip ir kodėl kilo mintis išsiruošti į šią kelionę? Ilgai ją planavote?

Spontaniškai, nebuvo didelių planų, buvo noras nuveikti kažką įdomaus ir neįprasto. Tiesiog vieną dieną Rimantas paskambino ir pasidalino idėja, kad būtų smagu pakeliauti, o po kelių dienų jau buvom sutarę du esminius dalykus: keliones trukmę – du mėnesiai, ir tai, kad tikrai leisimės į šią kelionę (davėm savo žodį, o kai jį duodam, tai ir ištęsim).

  • Kaip planavote kelionės maršrutą?

Įsijungėm elektroninį žemėlapį, apsižvalgėm ir nusprendėm, kad norim pasiekti Paryžių bei aplankyti kelis miestus Ispanijoje. Visa kita suplanavome kelionės metu, kadangi norėjome pasilikti vietos spontaniškumui.

Laurynas (kairėje) ir Rimantas (dešinėje) Italijoje užlipo į ugnikalnį Etną, ir pasiekė 3 kilometrų aukščio ribą. Nuotr. iš vaikinų archyvo

Laurynas (kairėje) ir Rimantas (dešinėje) Italijoje užlipo į ugnikalnį Etną, ir pasiekė 3 kilometrų aukščio ribą. Nuotr. iš vaikinų archyvo

  • Kiek valstybių aplankėte? Kuri valstybė patiko labiausiai? Kodėl?

Aplankėme 10 skirtingų šalių (Lenkija, Vokietija, Olandija, Belgija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, Austrija, Čekija). Kiekviena šalis savaip ypatinga tačiau mums labiausiai „įstrigo“ Italijos pietinė dalis, ten viskas kaip iš atviruko. Gražu, šilta, žmonės draugiški, aplinkui daug įspūdingų kalnų, jūra. Taip pat labai patiko Portugalijoje, kadangi ten praleidome savaitę prie vandenyno pas nuostabius žmones.

  • Kiek pinigų išleidote?

Kaip už du kupinus nuotykių mėnesius – centus! Išėjo po 260 € žmogui + 10-15 € asmeninėms išlaidoms (suvenyrai ir t.t.). Kelionėje mes viską pirkdavome kartu, „sumesdavome“ biudžetą ir iš jo pirkdavome būtiniausius dalykus.

  • Kokius įdomiausius žmonės sutikot? Ar nepažįstamieji noriai jums pagelbėdavo?

Sutikome daug skirtingų žmonių ir dauguma jų buvo tikrai labai įdomūs, buvo ir paprasčiausių studentų, o buvo ir veterenaras, ekologijos propoguotojas, dar buvo ir menininkų, verslininkų, pasaulio čempionų, labai skirtingi žmonės, tačiau juos visus vienijo vienas dalykas: jie visi norėjo mums padėti.

  • Papasakokite apie tai, kur miegodavote, prausdavotės, ką valgydavote?

Miegodavome laukuose, parkuose, prie miškų, prie upių, prie jūros, prie vandenyno arba tiesiog pas žmones. Praustis problemų nebuvo, nes dažniausiai būdavome prie vandens telkinio. Tiesą sakant  praustis tekdavo kas 2-4 dienas. Maistui gaminti turėjom spiralę ir mažą puodą, tai tiesiog paprašydavom bet kur elektros, mums ją duodavo ir išsivirdavom ryžius, grikius, avižas, makaronus. Valgėm ir daržovių, riešutų, saulėgrąžų. O būdavo, kad ir pasmaližiaudavom – valgydavom ledus, tik ten nebūdavo tokių porcijų kaip pas mus, reikdavo plastikinę dėžę ledų imti ir sudoroti iš karto visą litrą.

  • Kokius įsimintiniausius nuotykius patyrėte?

Visa kelionė buvo kaip vienas įsimintinas nuotykis, nes visko buvo tiek daug. Du labiausiai įsiminę dalykai buvo, kai Ispanijoje ėjom atkarpą Šv. Jokūbo (Camino de Santiago) piligrimų keliu, – per dvi dienas pėsčiomis, nešdami kuprines, įveikėm 105 kilometrus. Po to Italijoje užlipom į ugnikalnį Etną, pasiekėm 3 kilometrų aukščio ribą.

  • Kokias potyrius, pamokas „parsivežėte“ iš kelionės?

Patyrėm ir įsisąmoninom, kad viskas laikina ir viskas nuolat keičiasi, dėl to neverta prisirišti prie aplinkos. Tai, kad žmonės, kurie mus supa, yra labai, netgi labai geri. Tai, kad kryptingai dirbdamas gali labai greitai tobulėti. Dar įdomi pamoka, kad reikia kuo dažniau mesti save į nepatogias situacijas, nes tik tose situacijose pamatai, kaip pats elgiesi ir ko dar gali pasimokyti.

  •  Kokius pagrindinius patarimus duotumėt žmogui, kuris planuoja kelionę autostopu?
Per du mėnesius vaikinai aplankė 10 Europos valstybių. nuotr. iš Lauryno ir Rimanto archyvo.

Per du mėnesius vaikinai aplankė 10 Europos valstybių. nuotr. iš Lauryno ir Rimanto archyvo.

Imtis veiksmų. Tiesiog veikti. Kartais žmonės užstringa planavimo stadijoje, dėl to geriausia būtų iškart užsibrėžti, – kada iškeliauji ir laikytis savo žodžio. Maršrutą galima net ir kelionės metu susiplanuoti, tegul lieka vietos spontaniškumui. O kitas svarbus dalykas, – jeigu norite, kad kelionė tikrai taptų malonesne ir lengvesne, renkantis daiktus paklauskite savęs: ar Jums tikrai reikia to daikto, ar tikrai reikia 5 marškinėlių, 3 kelnių, 2 porų batų ir pan. Mes kelionės metu net palapinės atsisakėm ir miegodavom po atviru dangumi. Atsisakėm tikrai nemažai daiktų, be kurių galėjome išsiversti ir kelionės gale kuprinės svėrė maždaug 10 kilogramų mažiau, negu pradėjus kelionę. O paskutinis patarimas, kad kelionė būtų įsimintina – tikrai verta pasidaryti nuotraukų, video ar bent jau pasiimti sąsiuvinį ir kasdien rašyti įspūdžius, nes po to tikrai bus ką atsiminti ir šypsena bus labai plati, skaitant ir iš naujo pasineriant į nuotykį.

Kristina Končiūtė, SŽ-13 grupė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: