Propagandos fenomenas: „Ne piliulė, bet veikia!”


LIetuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai pristatė savo pranešimus. R. Gorodeckienės nuotr.

LIetuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai pristatė savo pranešimus. R. Gorodeckienės nuotr.

„Žiniasklaida politinėje sistemoje – tarsi tepalai automobiliui. Jeigu jame tepalų nėra – jis ilgainiui nustoja važiuoti, jeigu pastarieji pilami ne ten, kur jiems priklauso, automobilis taip pat prastai veikia. Tepalai, kurie yra pilami teisingai, automobilį padaro efektyvų, tačiau ne visi jie vienodi – yra automobilių, kurie griauna“, – taip apie propagandos galią Klaipėdos universiteto renginyje „Audiovizualinės žiniasklaidos rinka ir reguliavimas Lietuvoje“ prabilo vienas iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovų, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius, dr. Vincentas Vobolevičius.

2015m. rugsėjo 15 – ąją į KU mažąją aulą susirinkę žurnalistai turėjo išskirtinę galimybę iš specialistų lūpų išgirsti, kodėl derėtų kritiškai vertinti žiniasklaidos skleidžiamą informaciją ir kaip nepakliūti į propagandos tinklą.

Skaitytojas informacijos neanalizuoja

Niujorko universitete ir Manhateno koledže dėstęs specialistas pabrėžia, jog beprotišku tempu gyvenantys žmonės paprasčiausiai neturi laiko kritiškai analizuoti informaciją, kurią dažnu atveju vartotojai tiesiog „praryja“. Propagandai kelius atveria ir žmonių polinkis pritarti tai informacijai žiniasklaidoje, kuri sutampa su jų pačių nuomone, požiūriu ar įsitikinimais.

„Tai puikiai įrodo Rusijos atvejis, kuriame propagandos mašina įsuka eilinius gyventojus į didžiulį dezinformacijos tinklą“, tikina V. Vobolevičius.

Platintojas tuo naudojasi

Tačiau kas iš tiesų yra tas gąsdinantis reiškinys, apie kurį kasdien girdime žiniasklaidoje? Pasak Žurnalistikos instituto docento Manto Martišiaus, propaganda – sistema, kuri platina tam tikras žinias ar nuomones naudingas platintojui. „Pastarasis tai daro sąmoningai, sistemingai, turi susikūręs tam institucinį pagrindą. Kremliaus strategija aiški – televizija Rusijoje turi kontroliuoti žmones. Tam, kad ji kontroliuotų žmones, pirmiausia, televizija turi būti žiūrima, o tam, kad ši būtų žiūrima, investuojami milžiniški pinigai“, detalizuoja ekspertas. Pasak specialisto, vaizdai, kuriuos žmogus mato, suformuoja jo suvokimą, kuriuo pradedame vadovautis, priimdami sprendimus. Daugelis net nesusimąstome, kaip lengvai galime tapti šio pavojingo žaidimo dalimi. Propaganda tuo ir pavojinga – žmogus, pats neįtardamas, tampa politinių veikėjų įrankiu. Šiandieninė situacija ir Rusijos įvykiai tai aiškiai įrodo.

Auditorija nebuvo pasyvi. R. Gorodeckienės nuotr.

Auditorijai įdomu. R. Gorodeckienės nuotr.

Propagandos spektras – įvairus

„Propaganda – subtilus menas, kurį Rusija yra įvaldžiusi meistriškai. Dezinformacija pateikiama gražiausioje savo formoje – pramoginių laidų formatu ar koncertų pavidalu“, – emocingai aiškino V. Vobolevičius. Pavyzdžiui, pasakotojas pastebi, kad humoristinėse laidose būtinai pašiepiamas politinis kontekstas – vienas kitas juokelis apie Jungtines Amerikos Valstijas, kuris niekam neleis suabejoti Rusijos valdžios galybe. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodytų pavojinga, jeigu žiniasklaidos skleidžiama propaganda liktų tarp Rusijos sienų – tokius veiksmus būtų galima laikyti šalies vidaus politikos reikalu. „Problema atsiranda dėl to, kad turinys bandomas eksportuoti į buvusias Sovietų Sąjungos teritorijas, be to propaganda skleidžiama plačiais mastais, siekiant paveikti ir Vakarų valstybes“ – paaiškino ekspertas.

Trūksta alternatyvos

V. Vobolevičius ir M. Martišius įsitikinę, jog didžiausia grėsmė Lietuvoje – alternatyvos žiniasklaidoje trūkumas, kuris sukuria tik vienpusišką vaizdą ir tokiu būdu leidžia lengviau manipuliuoti vartotojais. Šią mintį galima interpretuoti keleriopai: iš vienos pusės akivaizdu, kad prorusiškų pažiūrų žiniasklaidos vartotojams nepatiks vienašališkas bei vienpusiškas informacijos srautas, atspindintis tik vienos pusės nuomonę, tad, ieškodami sau artimesnių idėjų, net nebūdami radikalūs Putino politikos gerbėjai, bet nuolat žiūrėdami rusišką TV produkciją, jie lengvai įklius į propagandos spąstus. Kita vertus, galima paminėti ir tai, kad lietuviškos žiniasklaidos siūloma produkcija – gana primityvi ir vienoda. Vartotojai nori įvairovės, tad rusiški kanalai yra viena iš galimybių paįvairinti kasdienybę. Pasak, V. Martišiaus „Propaganda nėra magiška piliulė – kažką pamatei, supratai, kad kažkas vyksta, ir bėgi daryti. Taip neveikia! Tai ilgalaikis procesas – metai, du, trys, keturi ir žiūri, kaip galiausiai pradedi kartoti tai, ką matei per televiziją.”

Reda Petrikaitė, Airida Šimkutė, Mindaugas Drąsutis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: