Viešo kalbėjimo baimė – kaip „priešą“ paversti „draugu“?


Kalbėti viešai - iššūkis! D. Chockevičiūtės nuotr.

Kalbėti viešai – iššūkis! D. Chockevičiūtės nuotr.

Moki žodį – žinai kelią, sako sena lietuviška patarlė. Svarbu ne tik koks žodis yra pasakytas, bet ir kaip jis pasakytas. Sugebėjimas aiškiai ir užtikrintai dėstyti mintis viešai – didelis privalumas, nesvarbu ar tu studentas, ar įmonės vadovas. Net puikiausios idėjos, įdėtas didelis darbas rengiantis kalbai ir surinkta vertinga informacija gali nublankti, jei oratoriui staiga pritrūksta žodžių, jį sukausto baimė. Tokiu atveju visas įdirbis gali prapulti, taip ir nesulaukus deramo auditorijos įvertinimo. Kaip pasiruošti kalbėti viešai ir išlavinti oratorystės sugebėjimus ypač aktualu studentams, artėjant baigiamųjų darbų viešiems pristatymams.

Kaip parengti kalbą?

Rengtis kalbai privalu, kadangi nepasiruošus yra sunku kalbėti. Jei adresatas neturi kalbos sakymo gairių, labai lengva nuklysti nuo kalbos temos. Remiantis asmenine patirtimi galėčiau patarti studentams ruošiantis baigiamųjų darbų viešiems pristatymams skirti pakankamai laiko, parengiant aiškų kalbos planą. Kadangi net ir puikiai išmanant temą, nepasiruošus kalbos, ją sudėtinga pritaikyti auditorijai, parinkti specifinių posakių, žodžių. Neapgalvojus kalbos logikos, galima pritrūkti žodžių ar pamesti mintį, tada bus nelengva sugrįžti prie temos ir toliau ją plėtoti. Neapmąsčius kalbos visumos, kalbėjimo pabaigoje bus sudėtinga išskirti pagrindinius dalykus ir juos apibendrinti. Visi veiksniai yra svarbūs, nuo jų priklauso kalbos sėkmė. Ypač svarbu, kad kalbėtojo tikslai sutaptų su klausytojų tikslais.

Studentams ruošiantis baigiamųjų darbų viešiems pristatymams, kaip ir ruošiant bet kurią kitą viešą kalbą, siūlytinas 5–6 dienų pasirengimo laikotarpis:

56 dienos prieš kalbą. Numatykite kalbos intenciją ir tikslą; apgalvokite, kam kalbėsite, kada ir kur.

45 dienos prieš kalbą. Pažinkite problemą – susirinkite gerokai daugiau medžiagos, negu ketinate panaudoti, dirbkite bibliotekoje, studijuokite problemą.

34 dienos prieš kalbą. Išgryninkite temą, išryškinkite pagrindinę mintį, suplanuokite kalbos dėstymą – pagrindinę jos dalį.

23 dienos prieš kalbą. Pasirašykite kalbos tekstą. Parenkite įžangą ir pabaigą. Jei reikia, raskite papildomos medžiagos.

12 dienos prieš kalbą. Garsiai pasakykite savo kalbą. Ieškokite tinkamo žodžio, tobulinkite sintaksinę išraišką. Praktikuokitės.

Rengdami kalbą, turite pasiekti tris svarbiausius tikslus: pagerinti savo žinias šia tema; rasti įrodymų, kurie pagrįstų jūsų mintis; suformuluoti aiškias, suprantamas ir auditorijai priimtinas mintis.

Kaip įveikti auditorijos baimę?

Konfucijus yra pasakęs, kad dėl vieno ištarto žodžio žmogų pavadina kvailiu arba išminčiumi, tad kiekvienas privalo būti atidus – galvoti, ką sako. Tačiau neretam dažnai koją pakiša jaudulys, nepasitikėjimas savimi ir viešojo kalbėjimo baimė, dėl kurios galima pasirodyti ne taip, kaip norisi, apsijuokti ar suklysti. Dėl to svarbu šią baimę įveikti. Išskiriami keli pagrindiniai pojūčiai, kurie trukdo žmogui kalbėti viešai. Tai – džiūstanti burna, prakaituojantys delnai ir drebančios kojos. Blogiausia, kas gali atsitikti neįveikus viešo kalbėjimo baimės, yra suklupimas ant pakylos, sustingimas, kalbos pamiršimas, drebulys, mikčiojimas ar nuraudimas.

JAV atlikti tyrimai parodė, kad net mirties baimė nublanksta prieš auditorijos baimę. Jaudintis natūralu. Juk žmogus, viešai kalbėdamas, atskleidžia ne tik pristatomąjį „aš“, bet taip pat ir tikrąjį „aš“. Baiminamasi nedraugiškos auditorijos, prasto įvertinimo. Jei tinkamai nepasirengta, kyla baimė dėl nepasitikėjimo savimi. Oratoriumi ne gimstama, o tampama. Tačiau norint juo tapti, pirmiausia reikia išmokti įveikti pakylos baimę. Būtina suvokti, kad pasakyti efektingą kalbą viešai yra menas. Daugumai tai nėra paprasta padaryti be ilgo pasiruošimo.

Suvaldyti auditorijos baimę ­­– „priešą“ paversti „draugu“ įmanoma kryptingai rengiantis. Pirmiausia nuoširdžiai parenkite kalbą. Kuo geriau ją parengsite, kuo daugiau savęs jai atiduosite, tuo laisviau jausitės. Praktikuokitės prieš veidrodį. Daug kartų! Tai patikimiausias būdas išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Pripažinkite, kad jums kyla kalbėjimo nerimas, baimė. Supraskite, kad klausytojai nėra priešiškai nusistatę jūsų atžvilgiu. Žinokite, kad nesėkmės atveju jie jus užjaus. Prisiminkite, ką turite įdomaus pasakyti, kad išmanote apie tai, ką kalbate. Sutelkite visą dėmesį į savo teigiamą požiūrį, stipriąsias kalbėjimo puses ir išreikškite jas taip aktyviai, kad jos užgožtų visas silpnybes.

Rengiantis kalbėti viešai svarbu išmokti atsipalaidavimo pratimų. Laiku pašalinus raumenų sąstingį, galima nugalėti ir nervinę įtampą. Prieš kalbą tris kartus giliai įkvėpkite – plaučiai prisipildys oro ir balsas mažiau virpės, o jūs mažiau jaudinsitės. Arba pasimankštinkite prieš lipdamas ant scenos. Jausitės daug tvirčiau ir laisviau. Jei dreba kojos, svarbu nesėdėti, atsistoti, kareiviškai išsitiesti. Reikia mokytis, kaip rasti patogią pozą ir laisvai judėti prieš auditoriją. Jei rankos dreba, jas galima trumpam paslėpti už nugaros arba bent keletą kartų suspausti pirštus. Lengviau atsikratyti jaudulio, jei galima ką nors daryti prieš auditoriją, pvz., ką nors paimti į rankas, rašyti lentoje ar parodyti vaizdinę informaciją, parengti prezentaciją ir t.t.

Pasitreniruokite su šeimos nariais. Įsivaizduokite, kad kiekvienas pokalbis ar diskusija su šeimos nariais jums yra mažos pratybos, leidžiančios aiškiai ir sklandžiai išdėstyti savo mintis. Radę laisvą minutę, įvertinkite savo pastangas. Jei žinote, kad reikės pristatyti pranešimą, skirkite pakankama laiko tam pasiruošti. Žinių trūkumas neturi trukdyti, todėl stenkitės kalbėti tik apie tuos dalykus, kuriuos gerai išmanote.

Nesimokykite pranešimo atmintinai. Jei reikia paruošti pranešimą, puikiai pasiruoškite, bet nebandykite jo mokytis mintinai. Kalbėdamas tikrai pamiršite žodžius, o gal net sakinius ir nebežinosite, ką sakyti toliau. Mokykitės improvizuoti, sugalvokite ir pasižymėkite tik temas, idėjas ir svarbiausias mintis. Taip pat išbandykite vizualizavimo mintyse techniką. Daug garsių žmonių įveikė kalbėjimo viešai baimę naudodamiesi vizualizavimo mintyse technika. Kai kalbėsite viešai, galvokite ne apie savo baimę ar klausytojų nuomonę. Bandykite vizualizuoti visas savo mintis apie kalbą ir tik į jas sutelkite savo dėmesį. Įsivaizduokite, kad esate kalbėtojas, kuriam sekasi. Nekelkite sau per didelių reikalavimų. Prisiminkite, kad ne visi žmonės apdovanoti oratorystės talentu, todėl kalbėtojo siekis yra kuo aiškiau išdėstyti mintis, o ne sužavėti iškalba.

Kvėpuokite giliai ir pradėkite kalbą užtikrintai. Stovėkite tvirtai ir kvėpuokite per diafragmą. Taip leisite sau kalbėti tvirtai, „negaudant oro“. Kalbą pradėkite tvirtai, garsiai, drąsiai. Nusiteikite pergalei. Kova būna visai kitokia, jei į ją einame su tikslu nugalėti, o ne išvengti pralaimėjimo. Paruoškite stiprią pradžią, nes per pirmąsias 30 sekundžių kalbėtojas būna labiausiai susijaudinęs, o auditorija – labiausiai skeptiška. Gerai pasakyta įžanga leis išlikti ramiam. Kalbėkite iš lėto, aiškiai tarkite kiekvieną žodį; mažos pauzės tarp žodžių padės nusiraminti. O gerai įsimintos išvados leis užbaigti kalbą tvirtai.

Ryžtingai pabaikite kalbą ir akimirką sustokite prieš sugrįždami į savo vietą. Neskubėkite grįžti. Užbaikite kalbą ramiai ir rimtai, nenuleisdami balso. Trumpai patylėkite, kad klausytojai suvoktų jūsų pasakytas mintis. Nueikite neskubėdami.

Straipsnio autorė – Dovilė Chockevičiūtė, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto magistro studijų programos „Medijos ir komunikacija“ I kurso studentė.

Parengta pagal: Bankauskaitė – Sereikienė, G. 2013. Oratorystės menas. Vilniaus universitetas.

Comments

  1. D.S. says:

    Auditorijoje sėdintys priešais – nėra priešai. Tiesiog svarbus nusiteikimas: “aš labai tikiuosi, kad tai, ką papasakosiu, bus auditorijai įdomu, nes apie tai daug galvojau ir rengiausi”. Jei negalvojama apie auditoriją (tik apie save, kaip oratorių), jokios repeticijos, ar kvėpavimo pratimai (stengiantis kažkaip save susidėlioti) nepadės, deja: arba žmonėms patinki, arba – ne.
    Gal sąveikos raktas yra kitur?

Trackbacks

  1. […] retas žmogus galėtų pasigirti nejaučiantis auditorijos ar viešojo kalbėjimo baimės. Sakyti profesines, atsiskaitomąsias, diplomo gynimo ar net jubiliejams skirtas kalbas, […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: