„Sveikata – tai investicija“- mąsto socialiai atsakingi darbdaviai


Judita Drugeikienė. Karolio Būtos nuotr.

Judita Drugeikienė. Karolio Butos nuotr.

„Investuojame į grožį, aprangą, o pagrindinį dalyką – sveikatą – neretai paliekame nuošaly. Taip neturėtų būti“, – įsitikinusi krovinių gabenimo ir ekspedijavimo įmonių grupės „Arijus“ Personalo ir administracijos skyriaus vadovė Judita Drugeikienė. Socialiai atsakinga įmonių grupė 2013 metais paskelbta „Sveikiausia Klaipėdos įmone“, o 2015 metais Visuomenės sveikatos biuro organizuotame renginyje pristatė savo praktiką, rūpinantis darbuotojų sveikata, poilsiu ir draugiška atmosfera darbo vietose. Šiemet „Arijaus“ įmonių grupei įteikta speciali padėka už indėlį į sveiko miesto kūrimą.

Sveikata ir saugumas darbe – tik įmonės ar ir darbuotojo reikalas? Kodėl svarbu pačiam skirti dėmesio sveikatos profilaktikai?

Lietuvos šviesuolis Vilius Storosta – Vydūnas sakė: „Žmogus iš prigimties turi būti sveikas ir laimingas, o ligos – išimtis, kurios galima išvengti, taikant teisingą gyvenimo būdą.“ Nuo 2014 metų „Arijaus“ grupės darbuotojams, privalomai besitikrinantiems sveikatą (darbo medicininės komisijos metu), įmonė papildomai apmoka ir kelis išsamius kraujo tyrimus. Iš venos paėmus kraują, atliekamas išsamus bendras kraujo tyrimas, nustatomas cholesterolis (išskiriant blogąjį MTL ir gerąjį DTL) bei bendra vidutinė glikemija (gliukozės kiekis kraujyje) trijų mėnesių laikotarpyje. Personalo skyrius pasirūpins, kad kiekvienas darbuotojas tyrimų rezultatus gautų asmeniškai. Tai – išsamūs, itin reikalingi tyrimai, kurios atlikus, galima laiku užkirsti kelią potencialioms sveikatos bėdoms. Taip pat, – pageidaujantys „Arijaus“ grupės darbuotojai kasmet nemokamai skiepijami sezoninio gripo vakcina, o nuo šių metų pasiūlysime galimybę ir nemokamai pasiskiepyti nuo erkių sukeliamų ligų.  Žinoma, svarbus ir paties darbuotojo požiūris į savo sveikatą – reikia laiku ilsėtis, pakankamai judėti, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpočių bei kasmet profilaktiškai tikrintis savo sveikatą. Bendrovė įvairiomis priemonėmis stengiasi prie to prisidėti. Turime daug gražių sveikatos ir sporto tradicijų – nuo sveikų pusryčių iki kasmetinio sportinio renginio, kurio metu formuojamos komandos, tačiau ir pačiam žmogui neabejotinai svarbu rūpintis savo sveikata. Sveikata – tai investicija.

Ką daryti, kad sumažintume grėsmes, kurias kelia sėdimas darbas?

Atitrūkti nuo kompiuterio, pailsinti akis. Kuo daugiau judėti, lipti laiptais, o ne naudotis liftu, taisyklingai sėdėti. Nustatyta, kad kasdien nueiti 5 kilometrus pakanka, kad palaikytume esamą formą. Pamąstykime, juk šuniuką pasivaikščioti vedame laukan du – tris kartus per dieną, o kiek kartų išvedame patys save? Iš tiesų gerai sveikatai sportas ir judėjimas labai svarbūs.

Tačiau juk gerą savijautą lemia ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata?

Taip, tai labai svarbu. Lietuvoje buvo atlikti streso įveikimo būdų tyrimai, kurie parodė, kad 25 procentai žmonių su stresu kovoja raminamaisiais, 20 procentų kalbasi su artimaisiais, o 14 procentų rūko arba valgo. Veiksniai, kurie skatina sveiką emocinę aplinką darbe, yra darbuotojų saugumas, vėlgi – gera sveikata, įsitraukimas, pripažinimas, pagarba,  papraščiausia padėka, pavyzdžiui, ištartas nuoširdus žodelis „ačiū“, asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyra.

Ar tikrai stresą kelia ir asmeninio bei profesinio gyvenimo nesuderinimas? Juk kartais sakoma, kad tikri karjeristai šeimai neturi laiko.

Problemos asmeniniame gyvenime neišvengiamai kelia rūpesčių darbe ir atvirkščiai. Tai – labai tarpusavyje susiję dalykai. Šlubuojant vienam, tai pajunta ir kitas. Turi rūpesčių namie, pats nejunti, kaip atsineši juos į darbą. Turi rūpesčių darbe, žiūrėk, jau ir parsineši juos į namus. Turime išmokti gyventi taip, kad tarp darbo ir asmeninio gyvenimo būtų pusiausvyra.

Ką daryti, norint sumažinti stresą?   

Visų pirma, norint išvengti streso, pasidarykime laisvalaikio – darbo planą. Na, o kai stresas mus užklumpa, pirmiausia tiesiog giliai pakvėpuokime. Reikėtų išmokti atpalaiduoti raumenis – įtempti ir staiga atpalaiduoti juos. Dar labai veiksmingos priemonės, susijusios su mąstymo korekcija. Tai – frazės, kurios padeda, guodžia, tokios kaip: „Net ir tai praeis“, „Žmogui neduota pakelti daugiau, nei jis gali“ ir pan. Užduokite sau klausimą – ko iš susidariusios situacijos galiu pasimokyti? Pabandykite į stresinę situaciją žiūrėti su humoru, pažvelkite į viską kito žmogaus akimis, galvokite apie teigiamus dalykus. Tiesiog pakelkite galvą aukštyn ir nusišypsokite.

Ar tiesa, kad sveikas darbuotojas – nauda įmonei?

Žinoma, kad taip. „Arijaus“ įmonių grupė tvirtai laikosi pozicijos, kad darbuotojai – mūsų sėkmės garantas. Juk išties darbuotojo sveikatos problemos nenaudingos niekam – už nedarbingumą pašalpos dabar ne itin didelės, reikia gydytis, pirkti vaistus.  Įmonei darbuotojo sveikatos sutrikimai reiškia didesnę nelaimingų atsitikimų darbe riziką, darbuotojų kaitą dėl trumpalaikio ar ilgalaikio nedarbingumo, jau nekalbant apie sulėtėjusius darbus, kai tenka pavaduoti, taigi mažiau dėmesio skiriama savo pareigoms ir taip toliau.  Įmonei tikrai naudingiausia, kai žmonės sveiki ir laimingi. Atlikti tyrimai JAV parodė, jog vienas į darbuotojo sveikatą investuotas doleris atneša 5 JAV dolerius naudos įmonei.

Kodėl svarbu pasinaudoti atostogomis?

Kiekvienam žmogui būtina atstatyti jėgas, tam ir yra skirtos kasmetinės apmokamos atostogos. Reikėtų susirūpinti, jei nuo jūsų paskutinių atostogų praėjo daugiau nei metai. Mes kontroliuojame atostogų likučius ir skatiname žmones atostogauti visų pirma tam, kad jie pailsėtų. Na, o kasdieninėje veikloje pertraukėlių metu, pakilkite iš savo darbo vietų, pakeiskite aplinką, išgerkite žalios arbatos ir su kolegomis kalbėkitės apie malonius dalykus, o ne apie problemas darbe.

Kas dar svarbu gerai sveikatai ir nuotaikai?

Pozityvus požiūris visur ir į viską. Mūsų mintys turi savybę materializuotis – kaip į situaciją žiūrėsi, tokia ji ir gali tapti. Todėl kiekvienoje situacijoje svarbu įžvelgti teigiamus dalykus. Mūsų galvos apvalios tam, kad mąstymas galėtų keisti kryptį.

Dėkoju už pokalbį.

Straipsnio autorė – Rita Girdvainytė, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto magistro studijų programos „Medijos ir komunikacija“ I kurso studentė

Comments

  1. doc. dr. Daiva Sirtautienė says:

    Labai smagu buvo klausytis straipsnio autorės Ritos mokslinės konferencijos metu, kai ji pristatė realiai įmonėje veikiančią rūpesčio darbuotojais sistemą : na, kas gi nenorėtų jaustis darbo vietoje saugiai? Drįsčiau pastebėti, kad man tai jau nebuvo naujiena, pvz., teko susidurti su TerraSport Lietuvoje savininku, pasak kurio, “ žmonės įmonėje, be jokios abejonės, – svarbiausi.“ Tai čia buvo darbdavio, retai pasitaikančio Lietuvoje, pasakymas.
    Žavimės skandinavų pasiekimais, bet kaip jiems tai pavyksta? Viskas paprasta: užtektų susipažinti su darbuotojų sąlygomis skandinaviško kapitalo įmonėse. Nes viską daro žmonės. Motyvuoti (ko pas mus beveik ir nebūna) žmonės.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: