Traumos – sportininko kasdienybė


Klaipėdos "Dragūno" rankinio komanda. Nuotr. iš komandos archyvo

Klaipėdos “Dragūno“ rankinio komanda. Nuotr. iš komandos archyvo

Patyrus sportinę traumą, pasaulis sportininkui gali apsiversti aukštyn kojomis. Žmogus netenka jam patinkančios veiklos, gali jaustis atskirtas nuo bendraminčių, profesionalūs sportininkai gali prarasti ir savo pastoviai gaunamas pajamas, o blogiausia kas gali nutikti – atsirasti nerimas, kad teks „ant vinies kabinti sportinius batelius“.

Šiais laikais vis daugiau žmonių stengiasi gyventi sveikai. Mitybos derinimas bei pastovios įvairios fizinės treniruotės yra įtraukiamos į begalės žmonių dienotvarkę, kurie stengiasi turėti sveiką ir gražų kūną. Sportas vis labiau tampa ne vien sveikatos siekimo priemone, tačiau ir tarpusavio komunikacijos dalis. Kokia sporto šaka beužsiimtum, šis procesas sujungia žmonių grupes bendrais interesais, ir dėl to sportuoti pasidaro dar smagiau. Gaila, bet sportas ne visada reiškia vien gerą savijautą ir malonią temą bendravimui. Sportinės traumos – neatsiejama sporto dalis.

Sportinių traumų patiria daugelis. Nesvarbu, ar sportuojama profesionaliai, ar dalyvaujama mėgėjų varžybose, ar tik savo malonumui, nelaimių gali pasitaikyti kiekvienam. Plačiąja prasme terminas „sportinė trauma“ reiškia bet kokią traumą, įvykusią sportavimo metu. Kai kurios traumos įvyksta nelaimingų atsitikimų metu (pavyzdžiui susidūrus žaidėjams), kitas sąlygoja netinkamos treniruočių technikos, įranga, nepakankamas apšilimas. Dažniausiai pasitaikančios sportinės traumos:

  • raumenų pažeidimai;
  • raiščių pažeidimai;
  • sausgyslių pažeidimai;
  • sąnarių išnirimai;
  • kaulų lūžiai.

Laimei, daugumą sportinių traumų galima sėkmingai gydyti, o didelės jų dalies galima būtų paprasčiausiai išvengti – tereikia tinkamos profilaktikos. Beveik visi sportininkai supranta, kad norint išvengti traumų, nebūtina atsisakyti mėgstamo sporto ar labai saugotis, tereikia negailėti laiko apšilimui bei stabilizacijos pratimams. Tinkamai apšilus ir kasdien stiprinant stabilizuojančius raumenis, galima labai sumažinti traumos tikimybę. Tačiau visiškai išvengti traumų neįmanoma.

Klaipėdos miesto rankinio klubo „Dragūnas“ sportininkai su traumomis susiduria beveik kasdien. Vieni jų patiria čiurnų traumas, suduria pirštus, pažeidžia jų sąnarius, stipriai sutrenkia ar pasitempia raumenis – bet tai yra trumpalaikės traumos ir po 1-3 savaičių sportininkas vėl išbėga į aikštelę. Tačiau sunku išvengti ir rimtų traumų, kurios reikalauja operacijų ir ilgo reabilitacinio gydymo, tai – achilo sausgyslės, kelio kryžminių raiščių ar menisko, čiurnų trūkimai, įvairūs lūžiai.

Keletas rimtas traumas įveikusių „Dragūno“ rankininkų sutiko pasidalinti patirtimi. Kiekvieno iš jų atvejis pateikiamas atskirai, norint labiau įsigilinti į „rimtų traumų“ įtaką sportininko psichologinei būsenai ir jo tolesnei sportinei karjerai.

Jonas Truchanovičius - Klaipėdos "Dragūno" kairysis pusiau krašto žaidėjas

Jonas Truchanovičius – Klaipėdos “Dragūno“ kairysis pusiau krašto žaidėjas

Pirmasis rankininkas, kuris pasidalino savo patirtimi, yra kairiojo pusiau krašto pozicijos žaidėjas Jonas Truchanovičius. Jis yra pastovus Lietuvos nacionalinės vyrų rankinio rinktinės narys, penktus metus atstovaujantis Klaipėdos „Dragūno“ komandą. Šis jaunas šiaulietis į Klaipėdos miesto komandos gretas įsiliejo 2010 m.

Kada ir kokią traumą patyrėte? Kada buvo atlikta ar atliktos operacijos?

2012 m. gruodžio 1 d. patyriau (iš karto tai nebuvo aišku) menties sąnarinės duobės lūžį ir sausgyslių plyšimą. Operacija buvo atlikta 2013 pavasarį, pakartotinė 2013 rudenį.

Kaip jautėtės patyręs traumą? Ar buvo minčių, kad vertėtų baigti sportinę karjerą?

Pradžioje buvo be galo sunku suprasti, kas įvyko ir kas lauks ateityje. Kai patyriau traumą, dar teko pakankamai ilgai jos ieškoti, kad ji būtų tiksliai diagnozuota. Kai jau buvo išsiaiškinta, kas man nutiko, visada išlikau optimistiškas ir tikėjau, kad viskas bus gerai ir jokių didelių sunkumų ateities karjerai tai nesukels. Bet kai atėjo žinia, kad viena sausgyslė neprigijo ir reikia dar kartą operuoti, tuomet kildavo ir silpnumo akimirkų. Buvo minčių baigti tuos sportus, jei būtų tekę operuotis trečią kartą, nežinau koks būtų buvęs mano sprendimas. Bet džiugu, kad to neprireikė ir žygiuoju toliau.

Kiek laiko truko reabilitacinis gydymas ir kiek laiko praėjo po traumos, kai grįžote į aikštelę?

Po pirmos operacijos reabilitacija vyko Klaipėdoje, tačiau ji buvo per trumpa ir nepilnavertė, tai užtruko 3 mėnesiuis. Po antros operacijos viskas vyko daug sklandžiau, atsakingiau, profesionaliau – samdžiausi privatų kinezeterapiautą Kaune, ten užtrukau 3-4 mėnesius.

 Kaip jaučiatės dabar? Ar dar jaučiate skausmus traumuotoje vietoje?

Dabar jaučiuosi labai gerai – palyginus, ką teko išgyventi ir kokius skausmus patirti. Skausmai karts nuo karto apsilanko, bet kasdien dirbu, stengiuosi traumuotą vietą stiprinti ir atidžiai prižiūrėti.

 

Arvydas Bučius - Klaipedos "Dragūno" kapitonas, linijos pozicijos žaidėjas. Komandos archyvo nuotr.

Arvydas Bučius – Klaipedos “Dragūno“ kapitonas, linijos pozicijos žaidėjas. Komandos archyvo nuotr.

Antrasis pokalbio dalyvis – Klaipėdos „Dragūno“ komandos kapitonas Arvydas Bučius. Šis linijos pozicijoje žaidžiantis rankininkas yra tikras klaipėdietis, visą savo sportininko karjerą atstovavęs „Dragūno“ ekipai. Jis tikriausias komandos senbuvis, kuris komandai padėjo iškovoti visus titulus.

Kada ir kokią traumą patyrėte? Kada buvo atlikta ar atliktos operacijos?

2010 metų balandžio mėnesį patyriau kairio kelio traumą, nutrūko kelio kryžminis raištis ir plyšo abu meniskai. Operacija buvo atlikta praėjus kelioms dienoms po traumos.

Kaip jautėtės patyręs traumą? Ar buvo minčių, kad vertėtų baigti sportinę karjerą?

Patyręs traumą jaučiausi ir fiziškai ir psichologiškai labai blogai, minčių buvo visokių. Gydytojų prognozės taip pat buvo nekokios, svarsčiau galimybę užbaigti savo sportininko karjerą, tačiau tėvų ir draugų palaikymas bei paties užsispyrimas padėjo atsigauti po traumos ir sportuoti toliau.

Kiek laiko truko reabilitacinis gydymas ir kiek laiko praėjo po traumos, kai grįžote į aikštelę?

Reabilitacinis gydymas truko apie 6-7 mėnesius. Ambulatorinę reabilitaciją atlikau reabilitacijos centre „Palangos Linas“. Į aikstelę išbėgau po 7 mėnesių.

Kaip jaučiatės dabar? Ar dar jaučiate skausmus traumuotoje vietoje?

Dabar jaučiuosi neblogai, bet kartais jaučiu kelio skausmus, ypač per orų kaitas. Tačiau tai nesukelia jokių sunkumu sportuojant.

 

Aistis Pažemeckas - Klaipėdos "Dragūno" vartininkas. Komandos archyvo nuotr.

Aistis Pažemeckas – Klaipėdos “Dragūno“ vartininkas. Komandos archyvo nuotr.

Trečiasis žaidėjęs, pasidalinęs savo patirtimi, Klaipėdos „Dragūno“ vartininkas Aistis Pažemeckas. Aistis yra kilęs iš Molėtų, jis – pastovus Lietuvos nacionalinės vyrų rankinio rinktinės narys, savo karjerą pradėjęs Vilniuje, VHC „Šviesa“ ekipoje. Į Klaipėdos „Dragūno“ komandos gretas įsiliejo 2012 metais.

 Kada ir kokią traumą patyrėte? Kada buvo atlikta ar atliktos operacijos?

2012 metais pirmą kartą plyšo achilo sausgyslė, o operacija buvo atlikta kitą dieną po plyšimo. 2014 buvo atlikta pakartotinė achilo sausgyslės operacija.

Kaip jautėtės patyręs traumą? Ar buvo minčių, kad vertėtų baigti sportinę karjerą?

Kadangi pirmą kartą gyvenime patyriau traumą, tai jaučiausi keistai, norėjau labai greitai grįžti į aikstelę, todėl paskubėjau ir pilnai neišsigydžiau. Ko pasekoje, po pusantrų metų teko daryti pakartotinę operaciją. Šį kartą, nekartodamas po pirmos operacijos buvusių klaidų, neskubėdamas išsigydžiau ir po 6 mėnesių jau galėjau stoti į vartus. O minčių baigti karjerą niekada nebuvo, nes esu jaunas ir turiu dar daug neįgyvendintų tikslų.

Kiek laiko truko reabilitacinis gydymas ir kiek laiko praėjo po traumos, kai grįžote į aikštelę?

Reabilitacinis gydymas truko apie 4 mėnesius: pirmus 2 mėnesius koja privalėjo būti gipse, vėliau specialiam bate, kad pilnai sugytų. Į aikstelę grįžau po 6 mėnesių, praėjus operacijai.

Kaip jaučiatės dabar? Ar dar jaučiate skausmus traumuotoje vietoje?

Dabar jaučiuosi puikiai, jokių skausmų traumuotoje vietoje nejaučiu.

Visų kalbintų rankininkų patirtos traumos yra skirtingos, todėl ir jų potrauminė patirtis nevienoda. Tačiau yra aišku, kad trauma nėra skausminga vien fiziškai, ji skausminga ir psichologiškai. Patyrus bet kokią traumą, nesvarbu ji sportinė ar ne, reikia nenuleisti rankų ir niekada nepasiduoti, o svarbiausia – negailėti laiko profesionaliai reabilitacijai. Kaip matome iš sportininkų atsakymų, jiems teko ištverti nemažai sunkumų, tačiau jų nuomonė vienareikšmė – net ir patyrus rimtą traumą neverta atsisakyti veiklos, kuri tau suteikia džiaugsmo ir yra tavo gyvenimo dalis!

Lukas Simanavičius, SMNMK-14 grupė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: