Eurovizijos spindesy


Eurovizijos spindesy. Iliustracija iš flicr vaizdų dalinimosi svetainės

Eurovizijos spindesy. Iliustracija iš flicr vaizdų dalinimosi svetainės

Šiemet šūkiu „Prisijunk prie mūsų“ trečią kartą Danijoje kviečiama įsitraukti į Euroviziją. Tai jau 59-tasis dainų konkursas.

Pirmasis Eurovizijos konkursas buvo surengtas 1956-aisiais. Tais metais dalyvavo tik 7 šalys, kurios atliko po dvi dainas. Per beveik šešiasdešimt gyvavimo metų Eurovizija virto milžinišku renginiu – šalių dalyvių skaičius nuo 7 išaugo iki 43 (tiesa, šiemet šis skaičius kiek sumažėjo – konkurse dalyvauja 37 valstybių atstovai), konkursas tapo didžiausia ir žiūrimiausia ne sporto transliacija, kurią stebi milijonai žmonių ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.

Eurovizija – prasto skonio ir abejotinos kokybės pasirodymai, lydimi daugybės šviesos efektų, fejerverkų, blizgučių. Tai dainos, neturinčios išliekamosios vertės. Toks apibūdinimas tapo tarsi Eurovizijos vizitine kortele, norma. Nors šis konkursas, dažnai vadinamas kiču, įgavo neigiamą stereotipą, į jį nereikėtų žvelgti vien kaip į lėkštą pop muzikos dainų konkursą. Žinant kokio dydžio auditorija stebi Euroviziją, ją galima paversti įtakingu renginiu.

Eurovizija figūruoja visose galimose medijose – tiesiogines transliacijas galima stebėti ne tik televizoriaus ekrane, bet ir internetu, apie ją kalbama laikraščiuose, žurnaluose, internetinėse svetainėse, socialiniuose tinkluose, eurovizinės dainos grojamos radijo eteriuose. Net yra sukurtų specialių mobiliųjų programėlių šiam konkursui. Šiandien medijos turi nenuginčijamą įtaką žmogaus gyvenimui, o ir pats žmogus jau nebegali išgyventi be jų, tad Eurovizija, pasitelkusi medijas, įgavo galią formuoti žmogaus požiūrį ir mąstymą.

Žiūrėdamas Euroviziją žmogus turi progą susipažinti su įvairiomis šalimis, apie kurias niekada nebuvo susimąstęs, pagalvoti: „Kur ji yra? Kaip ji atrodo?“. Pasirodymas ir daina gali sugriauti egzistuojančius stereotipus apie tam tikrą valstybę. Arba, atvirkščiai, nuotaikingai pašiepti įsivyravusius stereotipus apie ją. Būtent su tokia daina 2010 m. pasirodė Lietuvos atstovai – grupė „InCulto“. Ji savo dainoje „Eastern European Funk“ apdainavo įsigalėjusius stereotipus apie Rytų Europą, pabrėžė skirtumą tarp Rytų ir Vakarų.

Eurovizija yra vieta, kur gali būti sustiprinamas nacionalinis identitetas, kultūrinis išskirtinumas, kur gali būti kuriamos kitokios asociacijos su šalimi. Pavyzdžiui, 2004 m. konkursą laimėjo Ukraina, kuriai atstovavo dainininkė Ruslana. Ji atliko itin energingą dainą „Wild Dances“ ir sukūrė laukinį, rytietišką pasirodymą, siekdama sugriauti nusistovėjusias asociacijas apie Ukrainą. Kai kurios šalys daug investuoja į savo išrinktus konkurso dalyvius, kad jie padarytų įspūdį ir atkreiptų į save kitų šalių dėmesį konkurse.

Griuvus Berlyno sienai ir žlugus Sovietų Sąjungai į konkursą įsitraukė vis daugiau nepriklausomybę paskelbusių šalių. Dalyvaujančioms šalims konkursas turi didelę reikšmę, nes tai yra būdas parodyti savo europietiškumą. Štai, pavyzdžiui, 2007 metais nugalėjo Serbija su daina „Molitva“, liet. malda, kuri simboliškai išreiškė šalies išsilaisvinimą. Eurovizijos konkurse dalyvauja ir šalys, geografiškai nepriklausančios Europai. Tai suteikia šansą kitaip interpretuoti sąvoką Europa.

Dar daugiau, šio konkurso metu taip pat kalbama apie įvairias visuomenės problemas, tokias kaip tolerancija, žmonių, lyčių lygybė, vienybė. Tai išreiškia ir kai kurių metų Eurovizijos šūkiai, turintys simbolinę prasmę: 2004 m. „Po vienu dangumi“, 2005 m. „Pabudimas“, 2013 m. „Mes esame lyg vienas“.

Tad, nepaisant kičinio spindesio ir nusistovėjusių neigiamų atsiliepimų apie konkursą, Eurovizija gali ir daro įtaką pasaulėžiūros kūrime. Juk ne šiaip sau kiekvienais metais prie televizoriaus ekranų susėda milijonai žmonių.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: