Kokliai, bylojantys uostamiesčio kultūrą


Doktorantė Raimonda Nabažaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Doktorantė Raimonda Nabažaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Raimonda Nabažaitė, Klaipėdos universiteto istorijos antro kurso doktorantė „Sociumui“ pasakoja apie doktorantūros studijų ypatumus ir savo archeologinius atradimus.

Pasak R. Nabažaitės, pačios istorijos doktorantūros studijos apima humanitarinių mokslų istorijos kryptį. „Studijuodama aš gilinu ir archeologines žinias, pati vykdau tyrimus, rašau disertaciją. Šiuo metu Klaipėdos senamiestyje vykdau archeologinius tyrimus, kurie dalinai siejasi ir su mano disertacijos medžiaga. Man tiesiog pasisekė, kad buvau pakviesta, nes tokie tyrimai kainuoja itin daug“ – tikina doktorantė. Ji džiaugiasi, kad šiandien statybų verslininkai investuoja  į mokslinius tyrimus ir prisideda prie mokslo vystymo.

Nors pati mergina yra orientuota į archeologiją, tačiau nesigaili, doktorantūrai pasirinkusi istoriją. „Stojimo komisija svarsto, koks doktorantų kursas bus einamais metais. Dėl to, yra sudaromi tiek archeologų, tiek istorikų doktorantų kursai“ – pasakojo R. Nabažaitė.

Doktorantė tikina, kad doktorantūros studijos yra panašios į magistro. „Doktorantūros studijos yra labai savarankiškos, nes iš esmės nevyksta paskaitos, studentas turi daug laiko konsultuotis su įvairiais profesoriais ir atlikti savo tyrimą bei parašyti disertaciją. Per visus doktorantūros studijų metus ruošiamame moksline darbe atsiskleidžia savarankiškas doktorantų gebėjimas dirbti, iškelti problemas ir jas spręsti“ – dalinasi žiniomis doktorantė. Per 4 doktorantūros studijų metus yra detaliai išanalizuojama išsikelta problema, padaromas mokslinis tyrimas, pateikiami nauji duomenys, kuriuos kiti mokslininkai vėliau gali interpretuoti savo darbuose.

R. Nabažaitė tyrinėja XIV – XVIII a. Klaipėdos koklius. „Aš bandau šiais kokliais, kaip tyrimo objektu, atskleisti kultūrines įtakas Klaipėdos mieste, prekybinius ryšius, tam tikrus kultūrinius pokyčius. Būtent senieji kokliai buvo neatsparūs įvairiausioms įtakoms, juose yra labai daug reikšmių ir simbolių. Europoje egzistuoja daug analogų, kurie leidžia kelti hipotezes, kad per koklius galiu nagrinėti įvairius kultūrinius miesto aspektus“ – pasakoja doktorantė. Anot Raimondos, norint savo ateitį sieti su mokslu ir studijuoti doktorantūroje, svarbu jau bakalauro studijų metu į mokslinius darbus žiūrėti itin rimtai ir neapsiriboti siauromis, jau kitų mokslininkų plačiai išnagrinėtomis temomis. „Šiandieninė mano disertacijos idėja užsimezgė jau bakalauro darbo rašymo metu. Dabar aš ją tiesiog kur kas labiau išplėtojau, tą dariau ir rašydama magistro darbą. Tyrimo eigoje pagavau ir mokslinį interesą“ – dalinais įspūdžiais mergina. Šiandien jos tikslas yra išnagrinėti, kaip Klaipėda atrodė visos Europos kontekste ir tai padaryti, per archeologinę, architektūrinę prizmę.

„Natūralu, kad norint išnagrinėti šiuos klausimus, man reikia lankytis ir užsienyje. Tai, žinoma, kainuoja“ – teigia R. Nabažaitė. Jaunųjų mokslininkų stažuotės nėra finansuojamos, nebent patys randa atitinkamą paramą įvairiuose mokslo fonduose. Tačiau, norint rasti ir gauti šią paramą reikia įdėti nemažai pastangų ir laiko. Raimonda džiaugiasi, kad dėl stropaus mokymosi, jai nereikia mokėti už studijas. „Pasisekė, nes buvau stropi ir patekau į valstybės finansuojamą studijų vietą“ – džiaugėsi doktorantė.

Lietuvoje doktorantai gauna stipendijas. Taip yra skatinama studijuoti trečiojoje aukštojo mokslo studijų pakopoje.

Ieva Augytė, Ieva Liškevičiūtė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: